Į leidinio klausimus atsakė Yvesas Marie Cannas – viešosios nuomonės apklausų įmonės CSA direktorius.

- Ar išankstiniai rezultatai parodė, kad Nacionaliniam frontui vis dėlto pavyko pasiekti žadėtą triumfą ES rinkimuose?

- Mūsų turimi duomenys parodė ženklų Nacionalinio fronto pozicijų sustiprėjimą bei laimėjimą surinkus 25 proc. Prancūzijos rinkėjų balsų. Būtina pastebėti, kad tai tapo smūgiu valdančiosioms partijoms, t.y. Socialistų partijai ir Sąjungai už liaudies judėjimą. Nacionaliniam frontui pirmą kartą pavyko surinkti daugiau nei 20 proc. rinkėjų balsų nacionaliniu lygmeniu, nors turbūt vertėtų kalbėti ne apie faktinį balsų skaičiaus, o apie procentinės dalies augimą.

- Kaipgi dėl Socialistų partijos ir Sąjungos už liaudies judėjimą? Joms nepavyko atlikti opozicinio vaidmens?

- Sąjunga už liaudies judėjimą Prancūzijoje įvykusiuose ES rinkimuose surinko 20,6 proc. rinkėjų balsų ir užėmė antrąją vietą, tuo tarpu Socialistų partijai teko 14,1 proc. Prancūzijos piliečių balsų. Sąjungai už liaudies judėjimą tai tikrai didžiulis pralaimėjimas, nes jai nepavyko užimti pagrindinės opozicinės jėgos vietos Prancūzijos ministro pirmininko Manuelio Vallso vadovaujamos vyriausybės bei šios šalies prezidento Francois Hollande’o atžvilgiu.

Socialistų partijos nesėkmė susijusi su tuo, kas šiuo metu vadovauja šaliai, o taip pat ir su nepasitenkinimu šiuo metu pasirinkta politine kryptimi. Tai pareikalavo iš prancūzų didelių aukų, tačiau iš esmės nedavė apčiuopiamų rezultatų ekonomine ir visuomenine prasme (nedarbas nemažėja, tuo tarpu perkamoji galia nedidėja, o gal netgi mažėja dėl ekonominio augimo nebuvimo bei mokestinės naštos didėjimo).

- Ar įvertinus ES rinkimų rezultatus galima spręsti, ką nori pasakyti prancūzai?

- Egzistuoja dvi prancūzų siunčiamos žinutės. Pirma skirta dabartiniams valdantiesiems: rinkėjai yra nusivylę ir netgi nepatenkinti vykdoma politika bei rezultatų nebuvimu. Antroji Prancūzijos siunčiama žinutė labiau apibendrinta ir skirta visoms tradicinėms politinėms jėgoms, kurias galima priskirti nuosaikiųjų stovyklai. Pirmą kartą Nacionaliniam frontui pavyko aplenkti šias partijas. ES rinkimų rezultatai liudija, jog Prancūzijoje auga euroskeptiškumas, todėl politinėms šalies jėgoms siūloma labiau atsižvelgti į prancūzų lūkesčius dėl šalies apsaugojimo nuo globalizacijos bei kovos su nelegalia imigracija pasekmių. Žmonės laukia atsakymų, veiksmų ir konkrečių rezultatų.

- Ką tik įvykusiuose ES rinkimuose rinkėjų aktyvumas (42 proc.) beveik 2 proc. viršijo 2009 m. ES rinkimų rezultatus, tokiu būdu pakeisdamas nuolatinio rinkėjų aktyvumo mažėjimo tendencijas. Su kuo tai susiję? Galbūt 2009 m. buvome pasiekę abejingumo piką, po kurio judėti paprasčiausiai jau nebebuvo kur?

- Šiuo metu iš tiesų stebimas rinkėjų aktyvumo augimas, tačiau jis nėra reikšmingas. Prancūzai ir toliau ES rinkimuose dalyvauja vangiai, todėl pritraukia rinkėjus ne taip stipriai kaip kiti rinkimai: beveik šeši šios šalies piliečiai iš dešimties nepanorėjo gegužės 25 d. atvykti į rinkimų apygardas.

Lyginant su 2009 m. iš tiesų stebimas rinkėjų aktyvumo padidėjimas, tačiau būtina atsižvelgti į dramatizmo prizmę, kurią pastaruoju metu linkę naudoti politiniai lyderiai. vertėtų atkreipti dėmesį į tai, ar šios tendencijos atspindi siekį atremti Nacionalinį frontą, kuris reiškia valdančiųjų partijų naudai atiduotus rinkėjų balsus, ar jo paramai skirtą veiklą.

Galutinai tai paaiškės tik tada, kai Prancūzijos Vidaus reikalų ministerija paskelbs oficialius ES rinkimų rezultatus.

Nesu linkęs manyti, kad rinkėjų abejingumas 2009 m. buvo pasiekęs piką. Be to, dabartinis aktyvumo padidėjimas greičiausiai fiksuojamas tik didmiesčiuose, kitur, tikėtina, rinkėjų aktyvumas bus dar mažesnis nei 2009 m. (21,6 proc.).

- Ar galima būtų kalbėti apie nepasitikėjimą visomis politinėmis jėgomis?

- Nenorėčiau šiame kontekste vartoti žodžio „nepasitikėjimas“, tačiau bet kuriuo atveju esame susidūrę su prancūzų siunčiama žinute, jog jie pageidauja, kad valdžios atstovai atsižvelgtų į jų lūkesčius. Rezultatų nebuvimas tampa nuolatiniu valdančiųjų politikų diskreditavimo faktoriumi. Tai patvirtiną poreikį didesnio dėmesio skyrimui tiek iš valdančiųjų, tiek ir iš opozicijos.

- Ar vertėtų rinkėjų neaktyvumą bei Nacionalinio fronto sėkmę vertinti kaip reakciją į ES nesugebėjimą susidoroti su krize?

- Taip, tai atspindi ES institucijų atitolimo nuo ES šalių narių gyventojų pojūtį bei akivaizdų jausmą, jog ES neatlieka gyventojų, dirbančių asmenų ir įmonių gynėjos vaidmens, o atvirkščiai yra globalizacijos Trojos arklys, kišantis pagalius į mūsų pramonės ratus.

- Ar tai nusivylimas ES bendrąja prasme, ar nepasitikėjimas ES tokia, kokia ji yra būtent dabar?

- Šiuo metu nevertėtų kalbėti apie ES bendrąja prasme. Dauguma prancūzų neabejoja ES reikšmingumu globalizacijos bei kitų didžiųjų ekonominių pasaulio galių kontekste. Prancūzai nepatenkinti europietiškojo projekto realizavimo sąlygomis, nes per daug dėmesio skiriama liberalumui ir finansams. ES šalių narių gyventojai nori reglamentavimo ir apsaugos didinimo, būtent tai ir atspindi ES rinkimų rezultatai.