Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (10)
Ką gero Lietuvai jau pavyko nuveikti per pirmininkavimą?

Ką gero Lietuvai jau pavyko nuveikti per pirmininkavimą?

Spalio 22 d. Europos Parlamento komitetų pirmininkų sueigoje Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vidurio pasiekimus pristatė užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius.

Liepos 1 dieną ES Tarybai pradėjusi pirmininkauti Lietuva užsibrėžė kurti patikimą, augančią ir atvirą Europą. Įpusėjus pirmininkavimui pateikiame svarbiausius pusiaukelės rezultatus. Nuo pirmųjų dienų mūsų darbotvarkė buvo labai intensyvi. Be to, reikėjo operatyviai telkti ES pastangas sprendžiant nenumatytus iššūkius, tokius kaip dialogas su JAV dėl duomenų apsaugos, krizės Sirijoje ir Egipte ar Rusijos atsisakymas keisti TIR sistemos taisykles. Ateinančiais mėnesiais dar laukia daug darbų siekiant, kad kartu su partneriais iš ES institucijų ir valstybių narių efektyviai priimtume sprendimus svarbiausiais Europai klausimais.

Telkiamės kuriant patikimą Europą

Kad grįžtų ES piliečių ir tarptautinių finansinių rinkų pasitikėjimas, kuriame Bankų sąjungą

ES ekonomikos ir finansinių reikalų ministrai padėjo tašką kuriant bendrą bankų priežiūros mechanizmą – šis pirmasis Bankų sąjungos ramstis pradės veikti 2014 m. lapkritį.

Intensyviai vyksta derybos Taryboje dėl bendro bankų pertvarkymo mechanizmo.

Tęsiamos derybos su Europos Parlamentu ir Europos Komisija dėl bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos, kuri padėtų spręsti finansinių įstaigų bėdas ir apsaugotų mokesčių mokėtojų pinigus, ir atnaujintos derybos dėl indėlių garantijų sistemos, kuria siekiama, kad indėlininkai iš ES greitai gautų draudimo išmokas, o sistemos būtų finansuojamos pakankamai.

Atkuriame pasitikėjimą bendra ES valiuta

ES finansinių reikalų ir ekonomikos ministrai sutarė plėsti 17 euro zonos narių ratą: nuo 2014 m. sausio 1 d. prie jo prisijungs Latvija.

ES narės susitarė dėl teisės akto, kuris leistų geriau apsaugoti eurą nuo padirbinėjimo. Mažiausiai 500 mln. eurų žalą dėl valiutos padirbinėjimo pirmiausia patiria ES piliečiai ir įmonės.

Įgyvendiname įsipareigojimus dėl patikimos ES ekonominės ir finansinės politikos

ES ekonomikos ir finansų reikalų ministrai priėmė rekomendacijas šalims, išmoktos 2013 m. Europos semestro pamokos aptartos ES ekonomikos ir finansų reikalų, užimtumo ir socialinės politikos ir bendrųjų reikalų ministrų susitikimuose.

Lietuva pradės naują valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo ciklą, taip vadinamąjį Europos semestrą, organizuodama Europos Komisijos lapkritį pateiktą metinės augimo apžvalgos pristatymą ES konkurencingumo, ekonomikos ir finansų reikalų, užimtumo ir socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų bei bendrųjų reikalų ministrų susitikimuose ir šiuo klausimu rengdama dvišales ES valstybių narių ir Europos Komisijos konsultacijas.

Lietuva atkreipė dėmesį, kad socialinė politika yra svarbi stiprinant ES Ekonominę ir pinigų sąjungą: surengtos dvi ministrų diskusijos.

Telkiamės kuriant augančią Europą

Siekiame, kad laiku būtų pradėta įgyvendinti daugiametė finansinė programa.

Atsižvelgiant į ES Tarybos įsipareigojimus ir politinį susitarimą su Europos Parlamentu, ES valstybės narės susitarė dėl papildomų, 11,2 mlrd. eurų išlaidų 2013 m. ES biudžetui, pirmininkaujanti Lietuva intensyviai tęsia darbus, kad laiku būtų priimti daugiametės finansinės programos įgyvendinimui reikalingi teisės aktai.

Per itin trumpą laiką Taryboje pasiektas susitarimas dėl 2014 m. ES biudžeto, vyksta derybos su Europos Parlamentu ir Europos Komisija.

Pasiektas sutarimas dėl atskirų ES programų finansavimo 2014–2020 metais:

- Daugiau nei 6,396 mlrd. eurų iš daugiamečio biudžeto bus skiriama Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui, dėl kurio liepą Lietuvai pavyko suderinti bendrą Tarybos poziciją. Derybas su Europos Parlamentu numatoma užbaigti iki metų pabaigos.

- Patvirtinta investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas skatinanti programa „Horizontas 2020“.

- Bendrijos narėms sutarus dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo 2014–2020 metams užtikrintas dabartinių civilinės saugos iniciatyvų tęstinumas.

- Patvirtinta ES socialinių pokyčių ir inovacijų programa „EaSI“.

- Patvirtinta programa „Kūrybiška Europa“, kuri nuo 2014 m. apims programas „Kultūra“, „Media“ ir „Media Mundus“.

- Patvirtinta Europos infrastruktūros tinklų priemonė „CEF“, prisidėsianti kuriant ES bendrąją rinką energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse.

- Patvirtinta programa „Life“, skatinanti efektyvią aplinkos ir klimato apsaugą.

- Patvirtinta programa „Muitinė 2020“, kuria bus modernizuojama Muitų sąjunga per informacinių technologijų sistemų plėtrą.

Didelį dėmesį skiriame ES piliečių sveikatos apsaugai, užimtumo didinimui

ES ministrai, atsakingi už socialinę apsaugą ir užimtumą, priėmė pirmininkaujančios Lietuvos parengtą deklaraciją, kurioje išreiškiamas Bendrijos narių siekis gerinti pameistrystės schemų kokybę ir pasiūlą, kad jauni žmonės ES galėtų efektyviai ir kokybiškai įgyti reikalingos darbinės praktikos bei įgūdžių.

Pradėtos derybos su Europos Parlamentu dėl Tabako produktų direktyvos, kurios pakeitimams Europos Parlamentas pritarė prieš kelias savaites.

Kuriame sąlygas tvariam ekonomikos augimui

Pagrindinės ES institucijos susitarė dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos.

ES valstybės narės susitarė dėl viešųjų pirkimų reformos, kuri ES lygiu supaprastintų viešųjų pirkimų procedūras.

Siekiant laiku sukurti bendrą skaitmeninę rinką, Lietuva prisidėjo ruošiantis Europos Vadovų Tarybos diskusijai šia tema. Lietuva deda dideles pastangas, kad būtų galima pradėti derybas dėl e-atpažinties direktyvos, labai svarbios e-verslui. Kibernetinio saugumo klausimas svarstytas per neformalų vidaus reikalų ministrų susitikimą.

Pasiektas susitarimas su Europos Parlamentu dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA