Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Jose Manuelis Barroso

Ką europarlamentarams pasakė J. M. Barroso?

Trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso stojo prieš europarlamentarų teismą Strasbūre vykusioje plenarinėje Europos Parlamento sesijoje. Jis perskaitė pranešimą apie padėtį Europos Sąjungoje.

Šis pranešimas sukėlė aistringas diskusijas, europarlamentarai negailėjo kritikos EK vadovui už silpniausią per visą kadenciją pasakytą kalbą.

MyEP pateikia sutrumpintą pranešimo versiją ir palieka galimybę skaitytojams vertinti patiems, ar pritaria J. M. Barroso išsakytiems teiginiams.

Pranešimas apie padėtį Europos Sąjungoje

Po aštuonių mėnesių vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose visos Europos rinkėjai vertins, ką drauge nuveikėme per pastaruosius penkerius metus.

Šie metai pažymėti globalios finansų krizės ženklu – lygiai prieš penkerius metus JAV vyriausybė perėmė bendroves „Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“, o „Lehman Brothers“ kreipėsi dėl bankroto paskelbimo.

Tačiau Europa nepasidavė. Ji ėmėsi ryžtingų veiksmų. Pertvarkome finansų sektorių, kad žmonių santaupos būtų saugios. Patobulinome vyriausybių bendradarbiavimo, viešųjų finansų patikimumo užtikrinimo ir ekonomikos modernizavimo būdus. Sutelkėme per 700 mlrd. EUR, kad atitrauktumėme krizės ištiktas šalis nuo bedugnės krašto.

Europos ekonomika turėtų netrukus atsigauti. Turimi duomenys ir tendencijos rodo, kad galime pasitikėti savimi. Dabar svarbiausia tai, kaip išnaudosime šią pažangą. Ar ši pažanga suteiks mums pasitikėjimo tęsti pradėtus darbus? Ar toliau menkinsime savo pastangų rezultatus? Mano žinia aiški – tai turėtų paskatinti mus toliau stengtis.

Turime toliau dirbti, kad būtų pertvarkyta ekonomika, užtikrintas augimas ir kuriamos darbo vietos. Visų pirma privalome sukurti bankų sąjungą. Taip užtikrinsime, kad mokesčių mokėtojams netektų už bankų įsipareigojimų nevykdymą mokėti daugiausiai. Be to, taip bus padedama grįžti prie įprastų skolinimo ūkio subjektams, visų pirma nedidelėms įmonėms, sąlygų, nes kreditų srautai euro zonoje kol kas nepakankami. Ekonomikos augimas ir nedarbas – tokio derinio turime vengti. Todėl turime šalinti kliūtis, mažinančias bendrovių ir žmonių dinamiškumą ir visapusiškai išnaudoti bendrosios rinkos potencialą. Todėl toliau siekiame bendros telekomunikacijų rinkos, kuri padės sumažinti vartotojų mokamus tarptinklinio ryšio mokesčius. Daugiau investuosime į inovacijas ir mokslą, gebėjimų ugdymą, švietimą ir profesinį mokymą. Taip paremsime talentus.

Pateiksime dar daugiau XXI a. idėjas atitinkančių pramonės politikos pasiūlymų, suteiksime naujų prekybos galimybių, įgyvendinsime kovos su klimato kaita darbotvarkę ir tęsime darbus, susijusius su energijos kainų poveikiu konkurencingumui ir socialinei sanglaudai.

Tai turime daryti dėl tų, kurie ekonomikos atsigavimo ženklais kol kas džiaugtis negali, t. y. dėl 26 mln. bedarbių, nes dabartinis nedarbo lygis yra ekonomiškai netvarus, politiškai netinkamas ir socialiai nepriimtinas.
Šiuo trapaus ekonomikos atsigavimo etapu didžiausias pavojus, kurį matau, yra politinis, o vyriausybių darbas šiuo kovos su krize etapu – užtikrinti aiškumą ir nuspėjamumą, kurio rinkoms vis dar trūksta. Dabar svarbiausia – pastovumas.

Yra teigiančių, kad silpnesnė Europa padarytų jų šalį stipresnę, kad Europa yra našta ir kad be Europos gyventume geriau. Mano atsakas aiškus – mums visiems reikia vieningos, stiprios ir atviros Europos. Šiandienos pasaulyje tik ES lygmeniu galime ginti mūsų vertybes bei standartus.

Europos Sąjunga, kaip ir bet koks žmogaus kūrinys, nėra tobula. Esminis klausimas yra toks: ar norime patobulinti Europą, ar jos atsisakyti? Mano atsakas aiškus – būkime aktyvūs! Jei nepatinka, kokia Europa yra dabar, pagerinkime ją! Suraskime būdų padaryti ją stipresnę tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Tačiau nenusigręžkime nuo Europos. Europa turi sutelkti dėmesį į tas sritis, kuriose ji gali būti naudingiausia. Svarbiems klausimams ji turi skirti daug dėmesio, ne tokiems svarbiems – mažiau. Tokio principo praeityje ne visada pavykdavo laikytis. Tačiau yra itin svarbių sričių, kuriose Europa turi siekti didesnės integracijos ir vienybės. Šiose srityse tik stipri Europa gali duoti gerų rezultatų. Todėl esu įsitikinęs, kad svarbiausias mūsų siekis – politinė sąjunga.

Kitais metais minėsime Pirmojo pasaulinio karo pradžios šimtmetį. Tai, kad Europos projektas yra taikos projektas, mums priminė pernai įteikta Nobelio taikos premija. Visiems, kuriuos džiugina Europos nesėkmės ir kurie nori didinti izoliaciją, norėčiau pasakyti štai ką: suskaidyta ikiintegracinė Europa, karas ir apkasai nėra tai, ko žmonės trokšta ir ko jie nusipelnė. Europos žemynas per visą savo istoriją dar nėra patyręs tokios ilgos taikos kaip ši, tebesitęsianti nuo pat Europos bendrijos sukūrimo.

Artėjant Europos Parlamento rinkimams mūsų laikų iššūkius įveiksime tik tada, kai susitarsime dėl pačių svarbiausių tikslų. Politiškai Europos Sąjunga turi išlikti visų narių sąjunga ir lygybe grindžiama bendruomenė. Ekonomiškai ir socialiai privalome nacionalines pastangas papildyti europine atsakomybe ir solidarumu. Taip pat turime puoselėti tokias vertybes, kaip teisinės valstybės principai.

Susiskaidymas, kurį gali sukelti krizė, kelia pavojų mus siejančiam projektui. Esminis klausimas yra toks: kokia Europa bus pristatoma rinkėjams? Tokia, kokia yra, ar karikatūrinė, šaržuota? Kas nugalės – mitai ar faktai? Kokia versija bus pateikta – sąžininga ir pagrįsta ar radikali, populistinė? Skirtumas labai svarbus. Po aštuonių mėnesių spręs rinkėjai. Kol kas – mūsų eilė įrodyti Europos naudą.

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuel Barroso

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA