Po to, kai Belgijos senatas 2013 m. gruodžio mėn. nubalsavo už nepilnamečių teisę į eutanaziją, Europoje ir vėl kilo nemažai ginčų šiuo klausimu. Kaip rašo DW, Belgijoje ir Nyderlanduose nuo 2002 m., o Liuksemburge nuo 2009 m. asmens prašymu gydytojams leidžiama pacientui suleisti mirtiną medikamentų dozę. Vasario 13 d. Belgijos Atstovų rūmuose vyks balsavimas dėl to, ar suteikti teisę į eutanaziją nepagydomai sergantiems vaikams.

„Yra nedaug ES šalių narių, sprendžiančių eutanazijos klausimą“, - sakė Jakubas Jarosas iš „Sterbehilfe Deutschland“ organizacijos Vokietijoje, padedančios pacientams, kurie užbaigti gyvenimą. Nuo 2010 m. ši organizacija jau yra padėjusi 110 pacientų.

J. Jaroso teigimu, Beniliukso valstybėse galioja griežtas eutanazijos reglamentavimas: sudarytas ligų, kurių atveju leistina eutanazija, sąrašas bei surinkta speciali komisija, kuri galiausiai nusprendžia, ar suteikti asmeniui teisę į eutanaziją, ar ne. Jei priimamas pacientui palankus sprendimas, gydytojas suleidžia pacientui mirtiną medikamentų dozę. Tai vadinama aktyviąja eutanazija. Nuo 2012 m. Belgijoje buvo atlikta 1 400 tokių procedūrų.

Parama Europoje skiriasi

Didžioji dalis europiečių pritaria idėjai, jog asmuo gali savarankiškai nuspręsti, kada jam mirti. Tačiau palaikymo mastas skirtingose šalyse nėra vienodas. 2012 m. Šveicarijos medicinos teisininkų asociacijos atliktas tyrimas parodė šiuos nuomonių skirtumus. 87 proc. vokiečių išreiškė paramą savarankiškam apsisprendimui, tuo tarpu tokį požiūrį išreiškusių graikų buvo tik 52 proc.

Šiuo metu Prancūzijoje galiojantis įstatymas suteikia gydytojams teisę nutraukti dirbtinį gyvenimo trukmės nepagydomomis ligomis sergančių asmenų pailginimą.

Jolanta Pacian iš Liublianos medicinos universiteto teigia, jog Lenkijoje vyrauja konservatyvus modelis. 2011 m. Rumunijos bioetikos žurnale išspausdintame pranešime J. Pacian palygino Lenkijos įstatyminę bazę su kitose Europos valstybėse galiojančiais įstatymais.

„Lenkijoje eutanaziją remia labai nedidelė gyventojų dalis“, - sakė J. Pacian pridurdama, kad tvirtos katalikiškos šaknys formuoja viešą nuomonę. „Nėra mėginama legalizuoti eutanaziją, tačiau kalbama apie žmogaus teisę pasirinkti, kokią medicininę pagalbą asmuo pageidautų (ar nepageidautų) gauti rimtos ligos arba neveiksnumo atveju. Šios kalbos Lenkijos parlamente skamba vis dažniau. Remiantis tokia iš anksto išsakoma asmens valia, pacientai galėtų spręsti, kaip turėtų būti elgiamasi jų atžvilgiu, atsiradus nepataisomiems sveikatos sutrikimams.

Pokyčiai JK

Neseniai Jungtinės Karalystės (JK) Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas taip vadinamoje Martino byloje galbūt pralauš ledus dėl 1961 m. priimto Savižudybės akto, pagal kurį asmenims, talkinantiems norintiems pasitraukti iš gyvenimo, gresia įkalinimas iki 14 metų.

Martinas tapo neįgalus po patirto insulto bei kreipėsi į teismą, nes negalėjo gauti profesionalios pagalbos tam, kad būtų nutrauktos jo kančios.

Remiantis JK įsikūrusios „Dignity in Dying“ organizacijos pateikiamais duomenimis, nuo 2002 m. daugiau nei 100 britų vyko į Šveicariją tam, kad jiems būtų įvykdyta eutanazija. Šios organizacijos atstovų įsitikinimu, turi būti priimtas įstatymas, suteikiantis teisę sveikatos priežiūros specialistams konsultuoti nepagydomomis ligomis sergančius pacientus dėl galimybių užbaigti gyvenimą, o tai gali paskatinti juos atsisakyti minties užbaigti gyvenimą savarankiškai.

JK Leiboristų partijai priklausantis politikas lordas Charlesas Leslie Falconeris pateikė siūlymą Lordų rūmams dėl eutanazijos. 2014 m. vasarą įvyks antrasis šio siūlymo aptarimas. Šis įstatymo projektas suteiktų teisę protiškai įgaliems asmenims, kuriems gyventi liko mažiau nei šeši mėnesiai, su medikų pagalba leisti pasitraukti iš gyvenimo.