Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Justas Paleckis

J.V.Paleckis. Pensijos, Šveikas ir nutylėtas Latvijos sprendimas

"Atima, ką savo prakaitu uždirbau..." Tokius žodžius su širdgėla turėjo ištarti didžioji dauguma Lietuvos pensininkų, jau patyrusių, kaip konservatoriai kyštelėjo savo nagus jų skylėton kišenėn. Pensininkui ir 20 litų yra didelis pinigas. Juk kuo mažesnės pajamos, tuo brangesnis kiekvienas litas, ir priešingai (čia ir slypi progresinių mokesčių filosofija).

Tačiau vilties blykstė švystelėjo Latvijoje. Pernai prieš pat Kalėdas šios šalies Konstitucinis teismas pateikė reikšmingą dovaną pensininkams, o vyriausybę privertė nuryti karčią piliulę.

Teismas pripažino antikonstituciniu įstatymą, kuriuo šalies pensininkams nuo praėjusių metų liepos 1 dienos sumažintos pensijos! Paskelbus nutartį, kaip pasakojo kolegos europarlamentarai iš Latvijos, nuo kilusių kurtinančių ovacijų kilnojosi salės lubos. Tenka tik stebėtis, kad toks svarbus sprendimas kaimynuose nerado bent kiek platesnio atgarsio nei Lietuvos visuomenėje, nei spaudoje.

Teismas konstatavo: nepriklausomai nuo ekonominės situacijos, vyriausybė privalo laikytis Konstitucijos garantuotų pagrindinių žmogaus teisių. Valstybė turi užtikrinti bent minimalų socialinio aprūpinimo lygį ir ypač ginti tuos pensininkus, kurie negauna atitinkančios socialinį aprūpinimą pensijos. Apie tai kalba 109 Konstitucijos straipsnis: visi piliečiai turi teisę į socialinę apsaugą senatvėje, tapę neįgaliaisiais, bedarbiais ir kitais įstatymo numatytais atvejais.

Latvijos vyriausybė, pasakojo rygiečiai Briuselyje, sprendimą dėl pensijų mažinimo priėmusi skubos tvarka –nenumatė nei pereinamojo laikotarpio, nei kompensavimo. Buvo nutarta iki 2012 metų dirbantiems pensininkams pensijas sumažinti 70 proc., visiems kitiems – 10 proc. Esą tai buvo daroma pagal Latvijai pinigus skolinančio Tarptautinio valiutos fondo reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad konsultacijos, kurias surengė vyriausybė prieš sudarydama šią sutartį, buvo formalios.

Panašu į kai kuriuos vyriausybės veiksmus valstybėje, esančioje visai arti Latvijos... 

Dabar Latvijos Seimas ir vyriausybė turės sukandę dantis rasti per 500 milijonų litų papildomai – ar skolindamiesi, ar nurėždami nuo kažko kito. Latvijos parlamentas sausį priėmė sprendimą, kad pensijos ir socialinės išmokos į ankstesnį lygį grąžinamos nuo vasario mėnesio, o nepriemokos bus išmokamos balandį.

Priimdamas sprendimą dėl pensijų, Latvijos Konstitucinis teismas atvėrė Pandoros skrynią. Sausį paskelbtas šio teismo sprendimas dėl teisėjų darbo užmokesčio sumažinimo neatitikimo Konstitucijai, o šiuo metu teismas svarsto motinų, auginančių vaikus, kreipimąsi dėl pašalpų sumažinimo.

Nors Latviją valdo ne kairieji, bet šioje šalyje visai neseniai įvestas privataus nekomercinio nekilnojamojo turto mokestis. Visi privalo mokėti už savo būstą ar kitą turimą nekomercinį nekilnojamąjį turtą nuo 0,2 iki 0,4 procento jo vertės per metus. Tai pastebimai papildo šalies biudžetą. Prieš penkerius metus įvestas ne simbolinis, kaip pas mus, o juntamas žemės mokestis, sudarantis 1,5 procento kadastrinės žemės vertės. Tačiau tai padaryta be šoko terapijos – iki 1,5 procento ribos einama palaipsniui, kasmet pakeliant mokestį ne daugiau kaip po 0,25 procento.

Paklausinėjau Eurpos Parlamete kolegų iš tų šalių, kurios, kaip ir Lietuva, išgyvena ekonominius sukrėtimus – ar pas juos mažinamos pensijos? Bulgarai ir rumunai, estai ir vengrai, airiai ir ispanai vienu balsu tvirtino: ne, apie tai net negalvojama. ES šalių senbuvių parlamentarai pridurdavo: vyriausybei tik užsiminus apie tokius ketinimus, profsąjungos tuoj išvestų į gatves daugiatūkstantines demonstracijas, visuomenėje ir savaime kiltų didžiuliai protestai.

Kaimynai lenkai didžiuodamiesi kalbėjo, kad pernai jų šalyje – vienintelėje Europoje – pasiektas 1 proc. ekonomikos augimas. Tad jie gali sau leisti jau nuo kovo mėnesio 4,5 proc. didinti pensijas ir rentas. 

O štai Graikijoje padėtis itin liūdna. Vyriausybė rengiasi atsisakyti planuoto pensijų didinimo (apie mažinimą kalbos nėra). Tačiau pensininkai, kaip pasakojo kolegos, į Konstitucinį teismą tikriausiai nesikreips. Šalyje gana stiprios profsąjungos ir kitos silpnuosius visuomenės sluoksnius ginančios organizacijos. Ten vyksta tikros derybos tarp socialinių partnerių. Paprastai pasiekiamas kompromisas, apginamos silpnųjų teisės, ir nebelieka prasmės kreiptis į Konstitucinį teismą. Baltijos valstybėse stiprių socialines teises ginančių profsąjungų nėra, todėl jų vaidmenį dabar tenka atlikti Konstituciniams teismams.

Beje, Konstituciniai teismai krizei siaučiant ir kitose Europos šalyse taria svarų žodį silpnųjų naudai. Vokietijoje Konstitucinis teismas praėjusią savaitę sukėlė sensaciją, pirmą kartą socialiniais klausimais priimdamas sprendimą, kuris sujaukė vyriausybės planus. Konstatuota, kad bedarbio ir socialinės pašalpos mažinimas prieštarauja Konstitucijai, vyriausybės nustatyta jų mokėjimo tvarka neapsaugo žmogaus egzistencijos orumo. Dar svarbiau: pareikalauta sudaryti sąlygas žmogui, kad jis galėtų dalyvauti visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime. 

Lietuvos vyriausybė apsimeta latviškojo "konstitucinio antausio" nepastebėjus ir nieko apie jį nežinanti, nors situacija artimiausių kaimynių „kiemuose“ kone identiška. Dar taip neseniai premjeras Andrius Kubilius ne kartą ir ne du Latvijos pavyzdį pasitelkdavo kaip neatremiamą argumentą, teigdamas, kad ir Lietuvoje ne nuodėmė imtis tokių pat priemonių. Dar prieš svarstant projektą Seime, A. Kubilius įrodinėjo, kad laikinojo įstatymo dėl socialinių išmokų mažinimo nuostatos atitinka Konstituciją.

Apkarpytas pensijas ir kitas socialines išmokas Lietuvoje ketinama mokėti dvejus metus: nuo 2010 m. sausio iki 2011 metų pabaigos ir taip kasmet sutaupyti apie 1,3 mlrd. litų.
Taip bus, jeigu Lietuvoje nepasikartos Latvijos scenarijus. Praėjusių metų gruodį Seime stipriai padirbėjo opoziciniai socialdemokratai, ypač nenuorama Vytenis Andriukaitis: Lietuvos Konstitucinis teismas gavo Seimo narių grupės prašymą išaiškinti ir nuspręsti, ar visi numatomi „karpymai" yra teisėti, ar neprieštarauja pagrindiniams mūsų šalies įstatymams ir ar nepažeidžia Konstitucijos garantuojamų žmogaus teisių. Konstitucinio teismo atsakymo turėtume sulaukti pavasarį.

Lietuvos pensininkų viltis palaiko ne tik įkvepiantis Latvijos pavyzdys, bet ir tai, kad Lietuvoje jau būta precedento. Prieš septynetą metų Konstitucinis teismas paskelbė, kad metais anksčiau priimtas Seimo įstatymas dėl pensijų mažinimo dirbantiems pensininkams buvo neteisėtas, o neišmokėta pensijos dalis turi būti kompensuota. 

ES šalys vidutiniškai skiria socialiniams reikalams dvigubai didesnį procentą nuo BVP, negu Lietuvoje. Tad Andrius Kubilius muša socialinio nejautrumo rekordus. O juk apie valstybę sprendžiama pagal tai, kaip ji elgiasi su silpniausiais. 

Pensijas mažinti net ir ekonomiškai neprotinga. Pensininkai pagrįstai laikomi pačiais ištikimiausiais Lietuvos vartotojais –viską, ką gauna, jie išleidžia Lietuvoje, neišveža užsienin, tad skatina vidaus vartojimą, taip reikalingą ekonomikos atsigavimui. 

Tuo tarpu Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo dirbantiems pensininkams mažinti net ir minimalias – mažesnes nei 650 litų pensijas. Esą „Sodra“ šitaip per metus sutaupytų 6,5 milijono litų... 

Šaunusis kareivis Šveikas yra ištaręs politologinį verdiktą – alaus kainas kelianti vyriausybė pasirašo sau nuosprendį. Kokį politinį verdiktą sau pasirašė Lietuvos konservatoriai – nesunku atspėti. Na, o Lietuvos Konstitucinio teismo verdikto beliko laukti neilgai. Nuo jo priklausys, ar Lietuva liks vienintelė ES valstybė, mažinanti pensijas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA