„Šiame regione matau didelį tvaraus augimo potencialą. Turite vieną didžiausių ekonomikų Europoje – Vokietiją, didžiausią pasaulio šalį – Rusiją, naujų narių – Lenkijos, Baltijos šalių – į ES atneštą dinamiškumą. Regionui priklauso vienos labiausiai išsivysčiusių šalių pasaulyje – Suomija, Danija, Švedija, Norvegija ir ta valstybė, kuri dabar susiduria su šiokiomis tokiomis problemomis, bet tikrai atsigaus, – Islandija“, – vardijo svečias.
Jis tvirtino čia matantis puikų regioninės integracijos pavyzdį, kuris galėtų prisidėti prie tvaraus Europos augimo, kuris prasidės slopstant krizei. J. M. Barroso ragino taikant trumpalaikes priemones nepamiršti ir ilgalaikių:
„Kalbėdami apie fiskalinės situacijos sustiprinimą turime kalbėti apie ilgalaikes reformas.“
Sunkmetis esąs įvairių galimybių ir poreikio vykdyti reformas laikas, todėl svečias kvietė pasinaudoti proga sustiprinti Baltijos jūros valstybių konkurencingumą. Be to, anot EK vadovo, būtina nutiesti energetinius tinklus iš Baltijos šalių, plėtoti transporto ryšius.
„Turime užtikrinti investicijas į ryšius tarp Lietuvos ir Švedijos, Estijos ir Suomijos“, – pabrėžė jis ir kartu pakvietė stiprinti bendradarbiavimą srityse, kur esame stipriausi, – telekomunikacijų, jūrų technologijų, miškininkystės produktų.
Į Lietuvą J. M. Barroso atvyko tiesiai iš ES ir Rusijos viršūnių susitikimo. Aukštas pareigūnas sakė jame diskutavęs, kaip būtų galima pašalinti esančias kliūtis: investuoti į geležinkelius, uostus, tokius projektus, kaip „Via Baltica“, labiau išnaudoti jūrą, kad būtų galima lengviau transportuoti prekes, bet kartu saugoti ekosistemas. Anot jo, naftos išsiliejimas prie Meksikos priminė, kas gali nutikti, jei nebus užtikrinta apsauga – tas pats esą gali pasikartoti ir Baltijos jūroje.