Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (5)
Jei mėsainiai ir saldainiai brangs, vis tiek juos valgysime?

Jei mėsainiai ir saldainiai brangs, vis tiek juos valgysime?

Sprendimas apmokestinti konkrečius maisto produktus ir gėrimus nepasiteisino kaip veiksmingas kovos su nutukimu Europoje būdas. Tačiau mokesčiai, kuriuos įvedė daugelio Europos valstybės, gali būti žingsnis į priekį – jeigu tik jie bus visapusiškos strategijos dalis, tvirtina specialistai.

Nors mokesčiai alkoholiui ir cigaretėms įprasta praktika jau daug metų, mokesčiai konkretiems nesveikiems maisto produktams ir gėrimams (siekiant spręsti nutukimo ir antsvorio problemas) kai kuriose šalyje įvesti visai neseniai.

Vienas pavyzdžių – Danija. Ten buvo įvestas vadinamasis riebalų mokestis (taikytas sotiesiems riebalams). Tačiau po metų ši tvarka panaikinta dėl išaugusių tarpvalstybinės prekybos mastų ir darbo vietų sumažėjimo.

Kitas pavyzdys atkeliauja iš Švedijos, kur papildomais mokesčiais nuo 2011 metų apkrauti saldainiai, šokoladas, kakavos produktai, įvairūs ledai. Padidintas ir atskiras mokestis gaiviesiems gėrimams. Be to, buvo išplėsta jo taikymo sritis, tad į ji dabar apima dar daugiau gėrimų rūšių.

2011 metų rugsėjį Vengrijos valdžia nusprendė didinti mokesčius sveikatai nenaudingiems produktams, pavyzdžiui, tam tikros rūšies gaiviesiems gėrimams, saldėsiams, sūriems užkandžiams ir pagardams.

Airijos sveikatos apsaugos ministras Jamesas Reilly paskelbė apie planus įvesti specialų mokestį cukrumi gardintiems gaiviesiems gėrimams.

Prancūzijoje mokesčiai visiems gėrimams, gardintiems cukrumi ar dirbtiniais saldikliais, įvesti dar 2012 metais.

Per Briuselyje „European Policy Centre“ darbo grupės surengtą diskusiją jos dalyviai dėl papildomo maisto ir gėrimų apmokestinimo veiksmingumo sprendžiant nutukimo problemą nesutarė. Tačiau vieningai pripažino, jog vien tokie mokesčiai problemos neišspręs – būtina visą apimanti strategija.

Dėmesys vargingųjų sveikatai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sveikatos strategijos analitikė Annalisa Belloni sako, jog maisto produktams ir gėrimams įvesti mokesčiai dažniausiai prisideda prie tarpvalstybinės prekybos apimties didėjimo. Prieš įvesdama tokius mokesčius, į šį faktą valdžią turėtų rimtai atsižvelgti, sako specialistė – juk žmonės maisto produktus perka kiekvieną dieną. Kalbant apie alkoholį ir tabalą, tarpvalstybinės prekybos klausimas tampa dar svarbesnis.

Vienintelis tokių mokesčių maistui ir gėrimams pliusas tas, jog žemesnio socialinio ir ekonominio statuso visuomenės grupės gaus daugiau naudos sveikatai per įvairias finansines priemones, mokestines išimtis ir subsidijas. Taip nutinka dėl vargingiau gyvenančiųjų jautrumo kainų šuoliams, be to, tokie žmonės dažniau serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, susiduria su daugiau rizikos veiksnių, tvirtina A. Belloni.

Pasaulio sveikatos organizacijos vyriausiasis mokslininkas ir jos atstovas Europos Sąjungai Roberto Bertollini teigia: jeigu kalbėtume apie mokesčius, diskusijos šiuo klausimu Briuselyje dažniausiai baigiasi abstrakčiomis išvadomis, o ne konkrečiais sprendimais, kokia būtų jų įtaka pavieniams žmonėms, visuomenei, šeimoms.

„Epidemija virtusio nutukimo kaina visuomenei – našta, slegianti mūsų visų pečius. Ir į tai turėtų būti atsižvelgta kalbant apie naujus mokesčius ir elgsenos pokyčius“, - tvirtina R. Bertollini.

„Turime galvoti, kaip mažinti šios trijulės – sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos – kiekį maiste skatinant, o ne prievarta verčiant rinktis sveikesnę mitybą“, - pažymi PSO atstovas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA