Gruodžio 19-osios įvykiai Minske aiškiai parodė, jog Lukašenkos valdžia neturi demokratinio legitimumo, posėdyje pažymėjo EP pirmininkas Jerzy Buzek. Jis pareikalavo nedelsiant paleisti visus sulaikytuosius dėl politinių motyvų, taip pat „iš esmės persvarstyti ES politiką Minsko atžvilgiu“. Šalia galimų sankcijų, tokių kaip Baltarusijos boikotavimas tarptautiniuose sporto renginiuose, svarbu sustiprinti paramą šalies pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai bei studentams, teigė J. Buzek.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rinkimų stebėjimo misijos Baltarusijoje vadovas Geert Ahrens informavo apie gausius pažeidimus šios šalies prezidento rinkimų metu. Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius apgailestavo dėl Baltarusijos sprendimo uždaryti ESBO biurą Minske ir ragino šios šalies valdžią pakeisti savo sprendimą. Jam pritarė EP Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkė Heidi Hautala (Žalieji, Suomija).
„Jūs turite raktą nuo mano tėvo kalėjimo“, – pareiškė sulaikytojo kandidato į prezidentus Uladzimiro Niakliajevo duktė Eva, pareikalavusi „griežtų ir konkrečių“ ES žingsnių.
Tuo tarpu Judėjimo už laisvę pirmininkas ir 2006 m. EP Sacharovo premijos laureatas Aliaksandras Milinkevičius ragino ES veikti vieningai ir nuosekliai – taikyti spaudimą Baltarusijos valdžiai, tačiau neizoliuoti paprastų baltarusių nuo Europos. Prelegentas pasidžiaugė, jog šiandien beveik pusė baltarusių pritartų savo šalies narystei ES, ir teigė, jog tai – Sąjungos paramos pilietinei visuomenei rezultatas.
ES plėtros ir kaimynystės politikos komisaro Štefan Füle teigimu, negalime grįžti į 2008-uosius ir visiškai nutraukti dialogą su Baltarusija. Jis siūlė išlaikyti paramą pilietinei visuomenei, laisvai žiniasklaidai ir akademiniam jaunimui, o kartu aptarti galimybę įtraukti ne tik Baltarusijos prezidentą, bet ir už represijas atsakingus pareigūnus į „juodąjį sąrašą“ žmonių, kuriems neišduodamos ES šalių vizos ir kurių turtas Europoje įšaldomas. Jei Baltarusija nori išvengti šios sankcijos – ji privalo artimiausiomis dienomis paleisti visus politinius kalinius, pridūrė komisaras. Vis dėlto, jo manymu, Baltarusija turėtų toliau dalyvauti Rytų partnerystėje.
Europos liaudies partijos atstovas Elmar Brok (Vokietija) siūlė aptarti idėją nusiųsti specialią EP narių delegaciją į Baltarusiją, taip pat pristabdyti šios šalies dalyvavimą Rytų partnerystėje, kol joje nėra demokratijos. Socialistų ir demokratų atstovas Adrian Severin (Rumunija) siūlė siekti paversti Ukrainą ir Rusiją ES sąjungininkėmis šiuo klausimu. „Tai yra nusikalstamas režimas. Turime jį pakeisti, ir tai turėtų būti mūsų tikslas“, – kalbėjo liberalė Kristiina Ojuland (Estija). Tuo tarpu Žaliųjų atstovas Werner Schulz (Vokietija), Europos konservatorių ir reformistų frakcijos narys Charles Tannock (Jungtinė Karalystė) bei socialistė Ana Gomes (Portugalija) reikalavo iš naujo surengti Baltarusijoje prezidento rinkimus, kaip kadaise buvo padaryta Ukrainoje.
„Baltarusijos atvejis taps naujosios ES užsienio politikos išbandymu“, – teigė Jacek Saryusz-Wolski (Europos liaudies partija, Lenkija). Justas Paleckis (Socialistai ir demokratai) ragino pasiekti dar didesnio Baltarusijos visuomenės palankumo narystei ES, taip pat visiškai panaikinti vizų režimą baltarusiams. Laima Andrikienė (Europos liaudies partija) kvietė imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, įsipareigoti toliau finansuoti Vilniuje įsikūrusį Europos humanitarinį universitetą. Tuo tarpu Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris ragino europines partijas aktyviau dirbti su savo partnerėmis Baltarusijoje.
Posėdžio pabaigoje buvo paskelbtas bendras EP pirmininko bei Užsienių reikalų komiteto, Žmogaus teisių pakomitečio, Delegacijos ryšiams su Baltarusija bei Delegacijos EURONEST parlamentinėje asamblėjoje pirmininkų pareiškimas, kuriame raginama:
– uždrausti už represijas atsakingiems Baltarusijos pareigūnams įvažiuoti į ES, kol nebus paleisti visi sulaikytieji per pastaruosius įvykius;
– sustiprinti paramą šios šalies pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir nevyriausybinėms organizacijoms;
– toliau finansuoti Vilniuje veikiantį Europos humanitarinį universitetą ir padidinti stipendijas baltarusių studentams;
– sumažinti vizų mokestį baltarusiams bei išvis jį panaikinti studentams, mokslininkams bei menininkams;
– persvarstyti parlamentinius santykius su Baltarusija EURONEST kontekste.
Artimiausiu metu Europos Parlamentas nuspręs, ar jis išsiųs į Minską specialią europarlamentarų delegaciją, taip pat ar Baltarusijos tema bus įtraukta į kitą savaitę Strasbūre vyksiančios plenarinės sesijos darbotvarkę.
Baltarusija neprieštarauja dėl sankcijų
Atrodo, Baltarusija neprieštarauja dėl Europos Sąjungos planuojamų skirti sankcijų. Tačiau šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Martynovas užstojo prezidentą Aleksandrą Lukašenką pareiškęs, kad pastarasis „nėra toks kvailas“, kad sąmoningai sugriautų santykius su Sąjunga, praneša „EUobserver“.
„Vyriausybė daug ir sunkiai dirbo siekdama atkurti draugiškus santykius su ES. Santykių atkūrimas iki prezidento rinkimų mums brangiai kainavo – kodėl vyriausybė dabar turėtų visko atsisakyti? Nėra reikalo to daryti. Iš vyriausybės pusės tai būtų tiesiog kvaila, o mes, atsiprašau, nesame tokie kvaili“, - trečiadienį po Briuselyje įvykusio susitikimo su ES užsienio reikalų ministre Catherine Ashton žurnalistams sakė S.Martynovas.
Baltarusijos ministras sutiko su smerkiančia ES reakcija dėl gruodžio 19 d. po prezidento rinkimų kilusių opozicijos protestų malšinimo, bet paragino ES palikti atviras duris susitaikymui ateityje.
„Tikimės, kad ES sprendimas nebus neatšaukiamas arba negrįžtamas ir neįspraus situacijos į kampą. Be abejonės, gruodžio 19-osios nakties įvykiai turi įtakos, bet tai nebuvo vyriausybės siekis“, - sakė S.Martynovas.