Neseniai paskelbtame ekonomikos augimo strategijos plane ateinančiam dešimtmečiui, Briuselio politikai kelia daugmaž tuos pačius tikslus, nes paskutinieji, kuriais buvo siekiama paversti Europą dinamiškiausiu pasaulio regionu iki 2010 m. liko neįgyvendinti.

Visą pastarąjį dešimtmetį ES valdančioji ranka EK, pasitelkusi anglosaksų valdymo modelį, veikiama Prancūzijos, Italijos ir, kiek mažesniu mastu, Vokietijos, demonstravo aplaidų rinkų reguliavimą, rašo dienraštis.

J.M.Barroso
Be fiskalinio konsolidavimo mes neturėsime augimo dėl labai paprastos priežasties: nebus jokio pasitikėjimo. Be pasitikėjimo nebus investicijų, be investicijų – ekonomikos augimo
Dvejus metus trunkanti ekonominė krizė parodo kai kuriuos šio valdymo modelio defektus. Laisvosios rinkos ortodoksiją įkūnijusių Didžiosios Britanijos ir Airijos spartų augimą nutraukė sprogęs kreditų ir nekilnojamojo turto burbulas, pareikalavęs nacionalizuoti bankus.

Tačiau klasikinis žemyninis didelių ir prabangoje skendinčių valstybių su vis tvirčiau reguliuojamomis darbo rinkomis ir vyriausybėmis, kurios vis mažiau drovisi leisti ir toliau plūduriuoti su sunkumais besigrumiančias industrijas, modelis vargu ar nenukentės. Tai liudija tokios šalys kaip Graikija, Portugalija ir Italija, kurių didžiulės skolos sukėlė grėsmę euro zonai.

Pasiekti ir nepasiekti tikslai

Nuo 2000 m. EK atkakliai siekė įgaliojimų atverti rinkas, ambicingus vyriausybių politinius tikslus išdėsčiusi Lisabonos sutartyje: kasmet iki 2010 m. 3 proc. didinti vidutinį ekonomikos augimą, sumažinti bedarbystės lygį ir sukurti milijonus darbo vietų visiems, arba bent 70 proc. gyventojų. Nė vienas tikslas nebuvo pasiektas.

Vis dėlto kai ką įgyvendinti pavyko – naudojimasis plačiajuosčiu interneto ryšiu Europoje tapo prieinamesnis, o kai kuriose valstybėse pasisekė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų teršalų kiekį. Tačiau ES šalys turėjo labiau remti skaitmeninę ekonomiką ir smulkųjį verslą, taip pat sumažinti reguliavimą ir patobulinti konkurencingumą gamtinių dujų, elektros ir telekomunikacijų rinkose.

Dabar Komisija ir nacionalinės vyriausybės prailgino planų įgyvendinimo laiką ir pateikė strategiją nauju pavadinimu „Europa 2020“. Neseniai vykusioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konferencijoje EK Pirmininkas José Manuel Barroso strategiją pavadino „nauju augimo modeliu Europai“.

Tačiau lūkesčiai nedideli. Daugelis mano, kad naujasis modelis mažai kuo skiriasi nuo ankstesnio. Jame pateiktos septynios pavyzdinės iniciatyvos dėl „skaitmeninės dienotvarkės“, naujovių diegimo ir išteklių naudojimo efektyvumo.

Komisijos prioritetais vis dar išlieka laisvoji rinka bei „struktūrinės reformos“ – mažesnio biudžeto deficito, darbo rinkų reguliavimo bei kliūčių augimui panaikinimo mantra.

Taip pat sąrašo viršuje laikosi biudžeto deficito mažinimo klausimas. „Be fiskalinio konsolidavimo mes neturėsime augimo dėl labai paprastos priežasties: nebus jokio pasitikėjimo. Be pasitikėjimo nebus investicijų, be investicijų – ekonomikos augimo“, - sakė J.M.Barroso.

Šiuo metu pokyčiams skatina euro ateities užtikrinimas. Tačiau sunku pasakyti, ar tam pakaks vien sekti „Europa 2020“ knygoje pateiktais nurodymais.