Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Jau metus galiojanti Baltijos jūros strategija beveik nedavė rezultatų
Organizatorių archyvas / Jau metus galiojanti Baltijos jūros strategija beveik nedavė rezultatų

Jau metus galiojanti Baltijos jūros strategija beveik nedavė rezultatų

Praėjus metams nuo pirmosios ES „makroregioninės“ strategijos Baltijos jūros regione starto, faktiškai nėra kuo pasigirti, nes jai neskirta lėšų, nėra jokių naujų institucijų ar jos įgyvendinimui reikalingų teisės aktų, skelbia „EUobserver“.

„Baltijos jūros strategija yra integruota mūsų kasdienio darbo dalis, tačiau tuo pačiu yra ir iššūkis“, - trečiadienį „Atvirose dienose“ – savaitę trunkančiame renginyje Briuselyje, į kurį susirenka visos Europos regionų ir vietiniai politikai – sakė Peteris Madsenas, Danijos Zelandijos regiono politikas.
Nepaisant to, kad nieko nėra nuveikta, ši strategija paskatino kitus regionus, pavyzdžiui, Adrijos jūros šalis, kreiptis į Europos Komisiją su panašiomis programomis.

„Europos Komisija norėtų, kad makroregioninė politika nuo 2013 m. būtų įtraukta į naująjį daugiametį (ES) biudžetą“, - sakė P. Madsenas.

Vienas iš pagrindinių strategijos tikslų – išvalyti Baltijos jūrą, vieną labiausiai užterštų Europoje. Vienas Komisijos pareigūnų renginyje kalbėjo, kad šis tikslas labiau yra skirtas „atkreipti esamų organizacijų ir projektų dėmesį“, o ne siekiantis išrasti dviratį.

Jau metus galiojanti Baltijos jūros strategija beveik nedavė rezultatų
© D.Tunkūno nuotr.

Strategijai negalėjo būti skirta pinigų, nes ji buvo priimta dar nepasibaigus septynerių metų ES biudžeto laikotarpiui, pažymėjo Andersas Lindholmas iš Komisijos regioninės politikos direktorato. Naujų institucijų kūrimas būtų paskatinęs valstybių narių „kovą dėl patekimo į valdančiąsias pozicijas“, o naujų teisės aktų priėmimas būtų užėmęs „daug laiko“.

Dar iki Baltijos jūros strategijos priėmimo buvo pradėta nemažai projektų, tačiau jų vykdytojai sako nematantys galimybių pasinaudoti pinigų neturinčia strategija.

Be to, jos funkcionavimui koją kiša ir šalių kultūriniai bei socio-ekonominiai skirtumai. Kaip pastebėjo Lenkijos atstovai, šiek tiek „ekstravagantiška“ kalbėti apie vėjo jėgaines ir kitus modernių technologijų projektus, kai šalyje, pavyzdžiui, dar daug kur nesutvarkyti keliai, kuriais vaikai keliauja į mokyklas.
Apskritai regione reikėtų gerinti transporto ir mobilumo sistemas, kurti regionines oro linijas, teigė švedų atstovai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA