Šis pareiškimas buvo paviešintas žurnalisto Joby Warricko straipsnyje, išspausdintame „Washington Post“, kuriame buvo teigiama, jog iš Ukrainos mažai žinomo Juodosios jūros Oktiabrskės uosto buvo tiekiami ginklai Basharo al Assado Sirijos režimui.
Straipsnyje teigiama, kad Ukrainoje įsikūrusiai įmonei „Kaalybe Group“ priklauso laivai, kursuojantys iš Oktiabrskės į Siriją. Straipsnio autoriai sieja „Kaalbye Group“ vadovus su Ukrainos valdančiuoju elitu bei Kremliumi.
„Analitikai vadiną Oktiabrskę tarptautinės ginklų prekybos centru, kuris sieja Rusiją ir Ukrainą su plačiu ginklų pirkėjų ratu visame pasaulyje“, - rašo „Washington Post“.
Kaip rašo „EurActiv“, Ukrainos užsienio reikalų ministerija paneigė šiuos straipsnyje pateikiamus pareiškimus.
Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad 2012 – 2013 m. Ukraina nieko netiekė Sirijai bei nevykdė jokio karinių prekių tranzito iš Rusijos Federacijos per savo šalies teritoriją.
Kijevas pridūrė, kad Ukrainos pozicija Sirijos klausimu – siekti kraujo praliejimo pabaigos bei konflikto sprendimo išskirtinai politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos teigimu, vienas iš ryškių Ukrainos požiūrio į Sirijos konflikto sprendimą pavyzdžių – savanoriškas ir visiškas karinio ir techninio bendradarbiavimo su Sirija nutraukimas 2011 m. gegužės mėn.
Dezinformacija
Ukrainos politikos analitikai nieko nelaukdami apkaltino Rusiją šios, kaip jie pavadino, manipuliacijos sumanymu.
„Naujai pasirodžiusi informacija apie Ukrainos ginklų tiekimą Sirijai gali būti dar vienu Rusijos mėginimu izoliuoti Ukrainą nuo Vakarų bei blokuoti Asociacijos bei Laisvosios prekybos sutarčių pasirašymą Vilniaus viršūnių susitikime. Rytų partnerystės viršūnių susitikimas lapkričio 29 – 29 d. turėtų tapti svarbiu įvykiu Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) santykių vystymuisi“, - teigė Ukrainos politikos apžvalgininkas Romanas Rukomeda.
„EurActiv“ paklausė „Washington Post“ straipsnio autoriaus Joby Warricko, ar jis yra tikras, kad tai nebuvo tiesiog manipuliacija.
„Būdamas žurnalistu, dažnai rašančiu apie pasaulinę prekybą ginklais, susidomėjau šia istorija, nes ji pasirodė apjungianti du intriguojančius dalykus: dokumentais pagrįstus istorinius ryšius su pasauline ginklų prekyba, apimančia uostą bei krovinių gabenimo įmones, bei pastarojo meto elgesį, kuris mums pasirodė keliantis pagrįstą nerimą dėl dabartinių veiksmų“, - teigė J. Warrikas.
Jis pridūrė, kad buvo „atsargus“ darydamas išvadas, tačiau straipsnyje keliami klausimai buvo „verti tyrimo ir diskusijos“.