Giovanna Azi iš virtuvinės spintelės išima mentelę ir ima gramdyti picos tešlos likučius nuo dubens kraštų.

„Prieš kelerius metus tai keliautų į šiukšlių dėžę, tačiau šiandieną įsitikinu, kad niekas nebūtų išmesta“, - šypsosi ji.

Kaip rašo BBC, kaip ir daugelis kitų jaunų italų šeimų, susiduriančių su kylančiomis maisto produktų kainomis ir žemais atlyginimais, G. Azi šeimai taip pat tenka mažinti išlaidas.

Kai jos vyras elektrikas gavo vis mažiau ir mažiau darbo prasidėjus ekonominei krizei, jie suvokė, kad teks imtis šeimos biudžeto sudarymo, o maistas pasirodė akivaizdžia vieta, nuo kur reikėtų pradėti taupyti.

Geros duonos kepalo kainai Milane svyruojant tarp keturių ir penkių eurų (apie 14 – 17 litų), G. Azi paskaičiavo, kad gali iškepti jč pati už 80 euro centų (apie 2,80 lito). Ūkininkų ir fermerių asociacijos duomenimis, duonos kaina Italijoje pakilo daugiau nei 419 proc. per pastaruosius 20 metų.

„Tada aš suvokiau, kad kartu su savo dviem berniukais išleisdavome apie 30 eurų (daugiau nei 100 litų) per savaitę picoms išsinešimui“, - toliau pasakoja moteris. „Taigi ir picas pradėjau kepti namuose.“

Ji ištiesia dar šiltą gabalėlį ką tik iškeptos picos „Margherita“ bei apgailestaujančiai priduria: „Žinoma, tradicinė „Margherita“ gaminama su „Mozzarella buffalo“ sūriu, tačiau tai – ne mūsų biudžetui.“

Jai pradedant minkyti tešlą kiekvieną savaitę kepamai duonai, kalbamės apie tai, kaip nuo krizės pradžios pasikeitė jos šeimos mitybos įpročiai.

„Pavyzdžiui, padažas „Bolonese“: gamindama jį naudodavau 500 gramų geriausios kokybės kapotos jautienos, dabar džiaugiamės galėdami į šį padažą įdėti 200 gramų jautienos. Valgome žymiai mažiau mėsos ir beveik išvis nevalgome žuvies dėl aukštų kainų, tačiau galiu drąsiai patikinti, kad vis tiek maitinamės sveikai.“

Senųjų tradicijų peržiūrėjimas

Be jokios abejonės, G. Azi nestokoja nei talento, nei įkvėpimo maisto gamyboje, tačiau ne kiekviena šeima tam skiria tiek dėmesio.

Milano centre įsikūrusiame priėmimo kabinete dirbanti dietologė Francesca Noli reiškia susirūpinimą dėl to, kad jos tautiečiai nuolatos tolsta nuo sveikosios Viduržemio dietos.

„Nuo 2008 m. italai valgo vis daugiau ir daugiau makaronų bei ryžių“, - pasakoja ji, paaiškindama, kad tokie angliavandeniai yra pigūs, o sotumo jausmas ateina greitai.

„Tačiau čia gyvenantys žmones valgo vis mažiau ir mažiau šviežių daržovių, žuvies ir mėsos, o kai jie valgo šiuos produktus, perka juos su nuolaidomis bei prastesnės kokybės. Man kelia rūpestį dabartis, bet dar labiau esu susirūpinusi dėl ateities“, - purto galvą ji.

Šiandieną vienas iš trijų jaunų italų nutukęs, o apie 20 milijonų suaugusių italų turi viršsvorio. Nutukimas labiau paplitęs vargingesnėje pietinėje šalies dalyje, dėl ko dietologai, tarp jų ir F. Noli, kaltina pigų, kaloringą greitą maistą bei pusfabrikačius.

Miesto pakraštyje įsikūrusiame parduotuvių rajone televizijos virtuvės šefas Sergio Barzetti demonstruoja pirkėjams, kaip taupyti pinigus dideliais kiekiais perkant sezonines daržoves, pavyzdžiui, pomidorus ir konservuojant juos ar verčiant padažais žiemos sezonui, kai jų kainos išaugs.

„Visiška tiesa, kad daržovės ir vaisiai tapo labai brangūs eilinėms šeimoms“, - sako Alfredo Gartani iš „Coldiretti“. „Taigi mes šiandien čia mėginame parodyti žmonėms, kad vis tiek yra būdų maitintis sveikai, jei maistą jie gamina patys.“

„Kaip žinia, toks daržovių konservavimo būdas – mūsų paveldo bei Italijos kultūros dalis, todėl mes teigiame, kad, nepaisant krizės, verta peržiūrėti senąsias tradicijas ir gyventi geriau“, - su šypsena pasakoja jis.

Kvietimas atgaivinti maisto gamybą namuose Italijoje susilaukė didelio palaikymo.

„Coldiretti“ teigimu, dabar kas trečias italas gamina picą namuose, o 19 proc. kepa patys ir duoną.
Tačiau ne visiems tai į naudą. Italijos smulkių ir vidutinių amatininkų asociacijos teigimu, 10 proc. smulkiųjų kepėjų Romoje ir aplink ją per pastaruosius dvejus teko uždaryti savo kepyklas.