Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (14)
S. Berlusconi

Įtakingi europiečiai, prijaučiantys V. Putinui

Europos Sąjungos (ES) šalių narių vadovai mėgina nustatyti bendrą poziciją, smerkiančią Rusijos veiksmus Ukrainoje. Tačiau jiems tenka susidurti su įtakingais asmenimis, kurie prijaučia Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Buvusio Italijos ministro pirmininko Silvio Berlusconi teigimu, Rusijos izoliavimas – tai kova su istorija. Žinomiausias Jungtinės Karalystės (JK) populistas vertina V. Putiną kaip vyrą tarp berniukų. Vokietijos, kur empatija Maskvai stipresnė nei kurioje kitoje valstybėje, žiniasklaidoje jie vadinami V. Putiną suprantančiais asmenimis.

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, simpatija Kremliui dažnai žengia koja kojon su antiamerikanizmu, atšiaurumo ES demonstravimu, pagarba ryžtingiems vadovams ir baime pakenkti verslo interesams.

Daugelyje valstybių V. Putino gynėjai yra iškilios, tačiau valdantiesiems nepriklausančios asmenybės, kurios nepritaria viešajai nuomonei. Tačiau Vokietijoje šios pozicijos laikosi net du buvę kancleriai, diplomatai, parlamentarai ir verslo pasaulio atstovai.

Palaikymo balsai rodo trapią vidaus politiką, kurią dalis ES šalių narių vadovų, tarp jų ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, privalo nukreipti tam, kad V. Putinui būtų daromas spaudimas ir šis pasitrauktų iš Ukrainos.

JK, Prancūzija, Italija ir Vokietija sutarė išspirti Rusiją iš Didžiojo aštuoneto (G8). ES taiko sankcijas prieš aukšto rango Rusijos pareigūnus bei grasina imtis rimtesnių ekonominių bausmių, jei Maskvos kariuomenė įsiveržtų į Rytų Ukrainą. Rusijos kritikų manymu, šios priemonės – tai tik lašas jūroje, atsižvelgiant į Krymo prijungimo prie Rusijos reikšmingumą.

Tačiau V. Putinui simpatizuojantys asmenys, net jei jie ir nevisiškai remia Krymo užėmimą, įžvelgia pasigėrėtinų V. Putino kaip stipraus vadovo savybių.

„Man jis nepatinka, aš juo nepasitikėčiau ir nenorėčiau gyventi jo valdomoje šalyje“, - praėjusią savaitę Londone kalbėjo euroskeptiškos JK Nepriklausomybės partijos vadovas Nigelis Farage’as.

Nigelas Farage'as
Nigelas Farage'as
© Reuters/Scanpix

„Tačiau palyginus su vaikais, kurie mūsų šalyje atsakingi už užsienio politiką, gerbiu jį labiau nei juos“, - patikino N. Farage’as. Jau anksčiau šiais metais jis įvardijo V. Putiną kaip pasaulinio lygio vadovą, kuriuo jis žavisi kaip vadovu, tačiau ne kaip žmogumi.

Praėjusią savaitę Italijoje S. Berlusconi, kuris yra gana artimas su V. Putinu – jie netgi atostogavo kartu – pavadino Rusijos atskyrimą nuo G8 neapgalvotu sprendimu, kuris neprilygsta konstruktyviai jo vykdytai užsienio politikai. Šiuo metu didžiajai italų daliai rūpi šalies vidaus problemos, todėl S. Berlusconi prorusiška pozicija nesusilaukė reikšmingesnės reakcijos.

Prancūzijoje keletas ultradešiniųjų ir ultrakairiųjų politikų išreiškė susižavėjimą V. Putinu. „Mano manymu, V. Putinas nepadarė nė vienos klaidos, tuo tarpu jo oponentai – JAV ir ES – jų padarė begales“, - patikino ultradešiniųjų Nacionalinio fronto partijos įkūrėja Marine Le Pen.

Marine Le Pen
Marine Le Pen
© Scanpix

Centro dešiniesiems atstovaujantis buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Francois FIllonas paragino savo šalį pripažinti Rusijos įvykdytą Krymo užėmimą kaip istoriškai teisėtą. Jis susilaukė nemažai kritikos, kai neseniai vienoje iš Prancūzijos radijo stočių pasakė, kad kuo mažiau JAV kišis į šį reikalą, tuo geriau. Tačiau viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Prancūzijos rinkėjai skeptiškai žvelgia į tokį F. Fillono vertinimą.

Situacija Vokietijoje stipriai skiriasi – šioje šalyje Rusijos vykdomos politikos gynėjų ženkliai daugiau. Vokietijos viešiems pasisakymams dėl Rusijos vis dar turi įtakos kaltė dėl nacistinių nusikaltimų. Be to, Vokietiją ir Rusiją sieja glaudūs verslo ryšiai.

Remiantis „YouGov“ šių metų kovo 21–27 d. ES atlikto viešosios nuomonės tyrimo rezultatais, ekonominėms sankcijoms kaip būdui nubausti Rusiją nepritaria 36 proc. vokiečių, 23 proc. britų ir 15 proc. danų, švedų ir norvegų.

Duodamas interviu savaitraščiui „Die Zeit“ buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas pareiškė, kad jam V. Putino veiksmai yra visiškai suprantami. Taip pat jis paragino vokiečius prisiminti istoriją prieš smerkiant Kremlių.

Helmutas Schmidtas
Helmutas Schmidtas
© AFP/Scanpix

„Istorinis Krymo vystymasis daug svarbesnis nei tarptautinė teisė“, - patikino H. Schmidtas. „Istorikai nesutaria ar ukrainiečių tauta iš viso egzistuoja“, - pridūrė jis.

Iki 2005 m. Vokietijos kanclerio pareigas ėjęs ir glaudžius santykius su V. Putinu palaikęs Gerhardas Schroderis pareiškė suprantantis Rusijos baimę dėl Vakarų apsupties.

G. Schroderio prorusiška pozicija Vokietijoje puikiai žinoma. Buvęs Vokietijos kancleris, šiuo metu dirbantis vienoje iš Rusijos gamtinių dujų milžinei „Gazprom“ priklausančių įmonių, yra pavadinęs V. Putiną nepriekaištingu demokratu.

G. Schroderis nepasmerkė Krymo užėmimo, o reaguodamas į Rusijai mestus kaltinimus dėl tarptautinės teisės pažeidimo, jis pareiškė, jog Vokietija ir NATO taip pat pažeidė tarptautinę teisę, kai be Jungtinių Tautų (JT) leidimo subombardavo Serbiją. Šį precedentą linkęs minėti ir pats V. Putinas.

A. Merkel griežtai pasmerkė V. Putino veiksmus Ukrainoje bei įspėjo, kad ši krizė gali Rusijai reikšti didelius nuostolius. Didžioji dalis Vokietijos žiniasklaidos priemonių griežtai sukritikavo G. Schroderį, H. Schmidtą ir kitus V. Putiną ir Rusiją suprantančiuosius dėl XIX a. primenančios karinės agresijos pateisinimo.

Kovo 31 – balandžio 1 d. „Inftratest Dimap“ įmonės atliktos viešosios nuomonės apklausos duomenimis, 49 proc. vokiečių mano, jog šalies vykdoma užsienio politika turėtų visiškai atitikti bendrą Vakarų vykdomą politiką. Tuo tarpu pusė respondentų įsitikinę, jog ES turėtų paprasčiausiai susitaikyti su Rusijos įvykdytu Krymo užėmimu.

Tačiau V. Putinui prijaučiančių įtakingų asmenų pozicija turi įtakos Vokietijos visuomenei ir verslo pasaulio atstovams. „Siemens“ generalinis direktorius Joe Kaeseris pasirėmė šių dviejų Vokietijos kanclerių pasisakymais, teisindamasis dėl praėjusią savaitę įvykusio dviprasmiško susitikimo su V. Putinu.

„Mus Putiną suprantančiais asmenimis vadinantys žmonės nesupranta, ką jie sako. Jiems egzistuoja tik dvi spalvos – balta ir juoda“, - samprotavo Vokietijos ambasadorius Rusijoje Ernstas Jorgas von Studnitzas. „Daugybė žmonių mane taip vadina, nekreipiu į tai jokio dėmesio“, - patikino jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA