Berlyno lesbiečių kapinės buvo atidarytos šių metų balandžio mėn. pradžioje. Usah Zachau – 1986 m. Vokietijoje įkurtos vyresnių nei 40 metų lesbiečių organizacijos „Safia“ narė.

Kartu su kitomis Berlyne gyvenančiomis „Safia“ bendruomenės narėmis 2009 m. ji inicijavo lesbiečių kapinių projektą. Pagrindinė šio projekto idėja – tai vieta, kur būtų laidojamos lesbiečių bendruomenės narės, neturinčios šeimų, rašo DW.

Anot U. Zachau, šios naujosios kapinės skirtos tik lesbietėms. „Jokių sūnų ar heteroseksualių draugų – šios kapinės skirtos išskirtinai lesbietėms. Kai kurios „Safia“ narės jau yra 89-erių ar net vyresnės, todėl jos jau laukia, kada galės čia atgulti amžinojo poilsio“, - šypsodamasi pasakojo ji.

400 kv. metrų teritorija – tai vieta, kur susitiks gyvos ir jau mirusios lesbietės, bus rengiami skaitymai ir švenčiami gimtadieniai. Čia galės būti palaidotos 65 moterys.

Jau dabar 30 moterų pageidauja, kad jų amžinojo poilsio vieta taptų būtent šios kapinės.

Kapinės, kuriose buvo rasta vietos lesbiečių kapams, priklauso Berlyno protestantų kapinių asociacijai. Ši organizacija patenkino „Safia“ prašymą skirti dalį kapinių teritorijos lesbiečių kapinėms įkurdinti. „Buvome nustebintos, kai mums buvo plačiai atvertos durys“, - pasakojo U. Zachau.

Vis dėlto „Safia“ bendruomenės narėms teko susidurti su kritika dėl sąmoningo atsiskyrimo. Nemažai kritikos šiam projektui pažėrė jaunesnės lesbietės.

„Niekada nesižavėjau asmenimis, kurie atsiskiria nuo viso pasaulio ir bendrauja tik su panašiais į save“, - samprotavo šešerius metus Berlyne gyvenanti 25-erių Julia Roggatz. „Nematau priežasčių, kodėl dėl savo seksualinės orientacijos turėčiau bendrauti tik su lesbietėmis“, - samprotavo jauna moteris.

Tačiau „Safia“ narės linkusios ginti lesbiečių kapinių projektą. „Nesuprantu kaltinimų dėl diskriminacijos, juk lesbiečių kapai – tai tik dalis kapinių“, - patikino U. Zachau. „Todėl nejaučiame jokios atskirties“, - įsitikinusi ji.

Vis dėlto J. Roggatz nesupranta šio projekto tikslų, tačiau galbūt tai susiję su kartų skirtumais. „Niekada neturėjau problemų dėl savo seksualinės orientacijos bendraudama su savo šeimos nariais“, - sakė J. Roggatz. „Todėl iš tiesų niekada nebuvau susidūrusi su iššūkiais, su kuriais galbūt dabartinės 60-metės susidūrė prieš 40 metų. Man niekada neteko kovoti dėl savo teisių“, - samprotavo ji.