Šį sąrašą sudarė tarptautinė organizacija „Gelbėkime vaikus“. Renkant saugiausią šalį buvo vertinami tokie faktoriai kaip motinų ir vaikų sveikatos būklė, išsilavinimas bei ekonominė ir politinė situacija šalyje. Suomija nėra geriausia, tačiau įvertinant visus faktorius ji užima neblogas pozicijas.

Antrąją vietą šiame sąraše užėmė Norvegija, trečiąją – Švedija. Nuo šių valstybių tik šiek tiek atsiliko ir kitos Šiaurės Europos šalys: Islandija užėmė ketvirtąją, Nyderlandai – penktąją, o Daniją – šeštąją vietas, rašo „Helsingin Sanomat“.

Sudarant šį sąrašą buvo atsižvelgta į 15-mečių motinų mirtingumo nėštumo metu ir gimdant rodiklius, vaikų iki 5-erių metų mirtingumą, prieinamą mokyklinį išsilavinimą, vienam gyventojui tenkančią BVP dalį bei lygių teisių užtikrinimą politiniame gyvenime.

Lygių teisių užtikrinimą tiesiogiai atspindi vietų parlamente, kurias užima moterys, skaičius. Manoma, kad šis faktas didina tikimybę, jog į motinystei ir vaikystei svarbius klausimus atsižvelgiama priimant sprendimus.

Motinų ir vaikų gyvenimas komfortiškiausias stabiliose ir pasiturinčiose valstybėse, tuo tarpu prasčiausiai jie jaučiasi politinių krizių ir gamtos kataklizmų varginamose šalyse.

„Motinos ir vaikai dažniau nei vyrai žūsta katastrofose. Taip pat motinos ir vaikai dažniau nei tiesioginiai karinių susirėmimų dalyviai tampa tų susirėmimų aukomis“, - patikino visuomeninės organizacijos „Gelbėkime vaikus“ generalinė sekretorė Hanna Markkula Kivisilta.

Šių metų ataskaitoje didžiausias dėmesys skirtas ginkluotų konfliktų bei gamtos kataklizmų varginamose šalyse gyvenančioms motinoms.

„Siekiama, kad motinų ir vaikų gyvybės būtų išsaugomos nepriklausomai nuo to, kur jie gimė“, - sakė H. M. Kivisilta. „Daugelis valstybių įrodė, kad sugeba išsaugoti motinų ir vaikų gyvybes nepriklausomai nuo įvykusios humanitarinės krizės“, - pridūrė ji.

Anot H. M. Kivisiltos, puikūs to pavyzdžiai – Afganistanas ir Etiopija.