Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Išradimai, kuriais lietuviai nustebino Europą

Išradimai, kuriais lietuviai nustebino Europą

Darbščių, tačiau uždarų žmonių etiketes nešiojantys tautiečiai ima atsikratyti antrojo stereotipo. Lietuvoje veikia net vienuolika mokslo ir technologijų parkų, o kaimynėje Latvijoje ir Estijoje - tik po aštuonis.

MyEP domėjosi, kokie lietuvaičių pasiūlymai pritraukia užsieniečių dėmesį.

Traukia biotechnologijos ir lazeriai

Patys nekurdami produktų ar mokslinių išradimų, technologijų parkai yra terpė įsikurti ir augti smulkiam bei vidutiniam verslui. Įkurdami virtualius biurus ir bendradarbiavimo erdves - vadinamuosius „H.U.B. office“ - parkai tampa jaunų verslo idėjas turinčių studentų ar tik studijas baigusių žmonių traukos vietomis. IT, farmacijos, energetikos, inžinerijos, aplinkosaugos, lazerių technologijų įmonės parkuose – populiariausios, jos šiomis dienomis turi didžiausią potencialą plėstis ir pritraukti užsieniečių dėmesį. Kiti parkai organizuoja ir mokomuosius seminarus ar stažuotes, stovyklas moksleiviams, kaučingo kursus.

,,Pristatyti išradimą Europos rinkai yra sunku ir brangu. Patentavimo procesas ES mastu gali trukti keletą metų, todėl pradinėje stadijoje licencijavimo sutartys – kai parduodamas leidimas naudoti patentą – Lietuvoje prieinamos tik stipriausiems biotechnologijų, lazerių sektoriams“ , - sako Klaipėdos mokslo ir technologijų parko atstovas Andrius Sutnikas. Visgi be užsienio partnerių įmonių patrauklumas ir tobulėjimas – sunkiai pasiekiamas tikslas.

,,Mokslo žiniomis paremtų produktų sukūrimas ir pristatymas vieniems yra praktiškai neįgyvendinama užduotis. Todėl centras dalyvauja klasterių kūrimo projektuose, kurie leidžia susirasti tinkamus partnerius arba identifikuoti technologijas ir naujus produktus, aktualius užsienio partneriams“, - pastebi Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gediminas Trinkūnas.

Parkų atstovai pabrėžia ir bendradarbiavimo su universitetais svarbą. ,,Šiuolaikinėje ekonominėje aplinkoje universitetai tampa ne tik mokymo įstaigomis, bet ir regionų ekonomikos ašimi. Didžioji dalis pasaulyje kuriamos pridėtinės vertės yra sukuriama būtent universitetuose“,- pabrėžia A. Sutnikas

Sostinėje - lazeriai, Kaune - IT verslai

Pirmoji e. taksi paslauga Lietuvoje atkeliavo iš Šiaurės miestelio technologijų parke įsikūrusios įmonės „Oryo“. Prie užsieniečių dėmesio pritraukimo prisidėjo Lietuvoje inovatyvių išradimų srityje gauti apdovanojimai bei dalyvavimas užsienio šalių ir Lietuvos technologijų parkų konferencijose Lenkijoje ir Estijoje.

Kitas suomius ir amerikiečius sužavėjęs parke įsteigtos bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ išradimas - saugesnės duomenų perdavimo ir kaupimo technologijos. Bendrovė, įsikūrusi 2002 m., po septynerių metų sustiprėjo ir užaugo tiek, kad paliko technologijų parką ir atidarė savo duomenų centrą.

Kitas Vilniuje veikiantis Fizinių ir technologijos mokslų centras užsieniečius vilioja nanoinžinerija, o lazerinių technologijų projektus yra užsisakiusi Europos Komisija, šveicarai, vokiečiai, taivaniečiai. Lazerių technologijų projektus remia ir „Saulėtekio slėnis“.

Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų bei KTU regioniniame mokslo parkuose užsienio rinkai daugiausia patrauklios IT įmonės. Beje, KTU regioninis mokslo parkas - buvo pirmasis mokslo ir verslo inkubatorius Lietuvoje, įkurtas prieš 15 metų.

Panevėžį pamėgo norvegai

Panevėžio mokslų ir technologijų parke trečdalis įsikūrusių įmonių dirba IT, logistikos ir transporto srityje. Kitos, sudarančios nemažą dalį - statybų sektoriaus įmonės.

„Labiausiai džiugina startuojantys nauji jauni verslai. Štai liepos mėnesį pas mus įsikūrė dar tik pavasarį mokslo ir technologijų parke praktiką atlikusio Panevėžio kolegijos absolvento su partneriais įkurta IT paslaugų mažoji bendrija“,- sako parko direktorius Saulius Zaura. Vienu reikšmingiausiu lietuvių pasiekimu vadovas įvardija užsimezgusią draugystę tarp Norvegijos ir Lietuvos. Norevegai kartu su panevėžiečiais įsteigė Panevėžio užsienio investuotojų verslo asociaciją F.I.B.A. Panevėžys, kuriančią patrauklų miesto įvaizdį užsienio investuotojams.

Pajūryje verslininkus masina žemės gelmių turtai

Klaipėdos mokslo ir technologijų parke išnaudojamas gamtinis pajūrio regiono pranašumas, todėl priglaustos įmonės skinasi kelią geoterminės energijos, jūrinių ir transporto technologijų rinkoje.

„Pasitelkiant užsienio ir vietos mokslo potencialą, šiuo metu analizuojamos galimybės geoterminę energetiką taikyti žuvivaisai ir šiltnamiams. Jie ženkliai paspartintų regiono ekonominę plėtrą, sukurtų naujų verslo šakų. Preliminariais skaičiavimais, per artimiausius 5 metus būtų galima sukurti apie 600 naujų darbo vietų“,- pasakoja parko vadovas A. Sutnikas.

Žemės gelmių energetika skatina ir biotechnologijų ir sveikatingumo verslo plėtotę. Nors kol kas vykdyti tik tyrimai, jų rezultatai atskleidė naują verslo nišą.

„Geoterminis vanduo pasižymi unikaliomis cheminėmis savybėmis ir sudėtimi, todėl jokio sąlyčio su taršos šaltiniais neturintis elementas gali būti naudojamas sveikatingumo pramonėje. Atliktų mokslinių tyrimų pagrindu rengiamos daktaro disertacijos. Preliminarūs tyrimų rezultatai byloja, kad vanduo daro teigiamą poveikį žmonių fizinei ir psichinei būsenai“, - teigia A. Sutnikas.

Diskusijų platforma laikinai išjungta. Prašome pabandyti vėliau.
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA