Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Lauke +12, vandenyje+30. Islandija. Vaido Tamošiūno nuotr.

Islandų visuomenė, priešingai nei vyriausybė, neskuba į ES

Pasigirdus oficialioms kalboms apie Islandijos stojimą į Europos Sąjungą (ES) islandai lieka ramūs dėl savo ateities, nes permainos žvejybos sektoriuje ir atgyjantis nacionalinis pasididžiavimas mažina euroentuziastų skaičių. Praėjusią savaitę Briuselyje ES plėtros deryboms pajudėjus iš vietos mažoje Šiaurės Atlanto vandenyno ugnikalnių saloje atsirado žmonių, nepalaikančių Islandijos siekio kitais metais tapti 29-ąja ES nare po Kroatijos, skelbia „Eubusiness“.

„Neturiu tvirtos nuomonės, tačiau kalbant apie žvejybą Islandijos narystė ES nebūtų naudinga šalies žmonėms“, - teigė menininkas Gestukas Maras Fanndalis, sutiktas judrioje Reikjaviko gatvėje.
Visuomenės parama ES plėtrai yra labai svarbi, nes Islandijos narystę ES lems referendumo rezultatai. Tarkim, Norvegija du kartus (1972 m. ir 1994 m.) balsavo prieš stojimą į ES.

Derybos su Islandija buvo pradėtos 2009 m., prieš pat finansinę krizę, sugriovusią šalies bankų sektorių ir paskatinusią visuomenę paremti Islandijos vyriausybės ketinimą stoti į ES.

Islandijos Universiteto atstovas Elias Halldóras Agustssonas siekį stoti į ES palaiko: „Tai būtų išties puiki išeitis, nes blogiau, nei yra dabar, jau negali būti“, - teigė jis, turėdamas omenyje šalyje išvešėjusią korupciją ir nepotizmą.

Tačiau remiantis paskutiniais apklausos duomenimis birželio mėnesį 60 proc. islandų buvo prieš narystę ES ir tik 26 proc. tam pritarė.

Islandų nacionalinį pasitikėjimą iš dalies atgaivino „Icesave“ banko bankrotas ir sunkios Islandijos derybos su ES narėmis Didžiąja Britanija ir Olandija dėl kompensacijų santaupas praradusiems britų ir olandų indėlininkams.

Islandijos bankinės sistemos žlugimas taip pat paskatino gyventojus sugrįžti prie tradicinių pramonės šakų – daugiausia prie žvejybos, kuri sudaro trečdalį šalies eksporto.

Šalia sostinės esančiame nedideliame Sandgerdi uoste dirbantį kapitoną Hjorturą Alfredssoną neramina galima Islandijos narystės ES įtaka žuvininkystės pramonei: „Dažniausiai vykstant deryboms tarp dviejų skirtingo dydžio šalių pralaimi mažesnioji“ – įsitikinęs jis. „Neabejoju, kad ES per kelerius metus ims kontroliuoti Islandijos žvejybos plotus“.

Žvejys iš netoliese esančio Nylenda kaimo jam pritarė: „Esu prieš Islandijos narystę ES, nes esu įsitikinęs, jog mūsų šalis pati turi rūpintis savo gamtiniais ištekliais, tokias kaip žuvys. Nenoriu, kad kas nors Briuselyje nuspręstų, kiek žuvų galime sužvejoti“.

Nemažai narystei ES pritariančių Islandijos įmonių bandė kovoti su priešiškai nusiteikusiais žvejais, žemdirbiais ir banginių medžiotojais.

„Jie labai aršiai nusiteikę narystės ES atžvilgiu. Tačiau svarbiausia, kad jie liautųsi plyšavę ir pradėtų diskutuoti“, - teigė Islandijos Pramonės Federacijos vadovas Helgis Magnussonas.
"Mes padarysime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad derybose pasiektume patį sėkmingiausią rezultatą", - pažadėjo jis.

Bendrovės, kuri specializuojasi efektyviu energijos naudojimu jūrų sektoriuje, vadovas Jonas Agustas Thortseinssonas apgailestavo, kad Islandijoje verslo išlaidos yra labai didelės dėl nacionalinės valiutos nepastovumo. „Mes esame Europos tauta su europietiška kultūra ir turėtume būti Europos Sąjungos dalis“, - pareiškė jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA