Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Islandija

Islandija pradeda derybas dėl stojimo į ES, susirūpinusi dėl galimos narystės kainos

Islandija antradienį pradėjo derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES), nors nerimauja dėl galimos narystės kainos, ypač jeigu tektų atsisakyti banginių medžioklės ir sumokėti milijardus eurų skolų.320 tūkst. gyventojų turinti sala pateikė prašymą priimti į Bendriją pernai, kai ekonominė krizė islandus įtikino ieškoti saugumo ES narystėje, kurios kelis dešimtmečius buvo vengiama.

Kitaip nei daugelis į ES siekiančių įstoti vakarinių Balkanų šalių, Islandija stojimo procesą pradeda gerai pasiruošusi. Ši valstybė jau priklauso Šengeno erdvei ir Europos ekonominei erdvei (EEA).

Tačiau visuomenės entuziazmas dėl prisijungimo prie 27 šalių Bendrijos nuslopo per pastaruosius metus, kilus ginčams su Didžiąja Britanija ir Nyderlandais dėl skolų, susijusių su Islandijos bankų sistemos griūtimi per pasaulinę finansų krizę.

"Dalyvavome politiniuose susirėmimuose su dviem senomis draugėmis, o Islandijos žmonėms susidarė įspūdis, kad ES palaiko jas", - Islandijos užsienio reikalų ministras Ossuras Skarphedinssonas antradienį sakė žurnalistams Briuselyje.

Britų ir olandų vyriausybės nori, kad Reikjavikas grąžintų indėlininkų sumokėtus milijardus eurų, kurie buvo įšaldyti Islandijos banko "Icesave" sąskaitose per jo griūtį 2008 metais.

Tačiau šiemet kovą įvykusiame referendume Islandijos piliečiai atmetė skolų grąžinimo planą, o derybos dėl indėlių grąžinimo tebėra įstrigusios.

Islandija pradėjo derybas dėl stojimo į didžiausią pasaulyje laisvos prekybos bloką, tačiau šis procesas gali trukti kelerius metus, o ES nepateikė Reikjavikui orientacinės prisijungimo datos.

Islandijos pareigūnai yra išreiškę viltis, kad stojimo procesas gali trukti apie dvejus metus, tačiau derybininkai prognozuoja intensyvias diskusijas kai kuriose srityse, tarp jų dėl žvejybos ir banginių medžioklės.

ES diplomatai sako, kad Briuselis tikriausiai reikalaus visiškai atsisakyti banginių medžioklės. Pasak A.Skarphedinssono, toks reikalavimas tikriausiai bus sunkiai priimtinas šaliai, turinčiai senas šio amato tradicijas.

Reikjavikas argumentuoja, kad jo banginių medžioklės politika nustatoma atsižvelgiant į šių gyvūnų išteklių tvarumą.

"Norime, kad ES atsižvelgtų, jog tai yra mūsų tradicinės kultūros dalis", - sakė Islandijos diplomatijos vadovas.

Islandai taip pat susirūpinę, kad gali netekti išskirtinių teisių į žvejybos zonas, kuriose gausu atlantinių ir juodadėmių menkių. Taip pat baiminamasi dėl užsienio investicijų į žvejybos sektorių, sudarantį pusę eksporto apyvartos.

Kita vertus, Islandijos gyventojai tikisi, kad įstojus į Bendriją vėl padidės investuotojų pasitikėjimas 2008 metais žlugusia ekonomika, o šalis bus apsaugota nuo būsimų finansinių sukrėtimų.

Viešosios nuomonės tyrimų organizacijos "Market and Media Research" birželį atlikta apklausa parodė, jog beveik 60 proc. Islandijos gyventojų pageidauja, kad vyriausybė atšauktų prašymą priimti į ES. Tokiam žingsniui nepritarė tik apie ketvirtadalis respondentų.

Islandija, kuri jau dabar yra oficialiai susieta su ES ekonominiais ryšiais, gali tapti 29-ąja Bendrijos nare po Kroatijos, kuri tikisi užbaigti stojimo derybas iki šių metų pabaigos ir prisijungti prie ES iki 2012 metų.

Tačiau Islandija dar turi pasisakyti dėl stojimo į ES visuotiniame referendume, o diplomatai dar gerai prisimena sudėtingą Šiaurės šalies Norvegijos patirtį.

Oslas atsisakė stojimo į Bendriją dukart: 1972 ir 1994 metais. Panašias nuotaikas šioje šalyje atskleidė ir pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai: du iš trijų Norvegijos gyventojų nepritartų bet kokiam naujam mėginimui jungtis prie Europos Sąjungos.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA