Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (35)
Interviu užsienio spaudai A. Butkevičius prakalbo apie menką lietuvių susidomėjimą pirmininkavimu ES Tarybai

Interviu užsienio spaudai A. Butkevičius prakalbo apie menką lietuvių susidomėjimą pirmininkavimu ES Tarybai

Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, visų dėmesys krypsta į Lietuvos vadovus.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius davė interviu portalo “EurActiv“ Vokietijoje vyriausiajam redaktoriui Ewaldui Königui.

Po kelių dienų Lietuva pirmą kartą perima pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Pirmininkavimo svarba yra gerokai sumažėjusi. Ar Lietuva ketina ką nors daryti šiuo klausimu?

Lietuvai tai tikrai didžiulis iššūkis, nes mes pirmą kartą pirmininkausime ES. Mūsų laukia daug darbų, tačiau svarbiausia yra užtikrinti sklandžią ES Tarybos ir įvairių komitetų veiklą. Manau, kad mes glaudžiai bendradarbiausime su ES institucijomis siekdami pagerinti pirmininkavimo Tarybai vaidmenį.

Organizacinių sunkumų gali nepavykti išvengti. Pavyzdžiui, po metų vyksiantys Europos Parlamento rinkimai gali būti nemenkas iššūkis. Tai taip pat reiškia ir Europos Komisijos kadencijos pabaigą.

Kitas svarbus uždavinys yra daugiametė finansinė programa ir su ja susiję teisės aktai. Biudžetas turi būti tinkamas, todėl teks priimti daug svarbių sprendimų.

Tarpininkaudama Lietuva sąžiningai bendradarbiaus su visomis ES institucijomis, siekdama prisidėti prie bendro Europos augimo.

Jūs perimate pirmininkavimą tokiu sunkiu metu, kai net Europos Komisijos (EK) narys Güntheris Oettingeris ES pavadino restruktūrizavimo atveju. Ar sutinkate su juo?

Manau, kad EK narys G. Oettingeris norėjo pasakyti, kad mes neturėtume nusiraminti, kad krizė jau baigėsi ir kad galime tiesiog sėdėti sudėję rankas ir nieko neveikti.

Vienas iš svarbiausių iššūkių yra įgyvendinti priemones, dėl kurių jau sutarta. Mes taip pat turime padaryti viską, vykdydami užsibrėžtus prioritetus. Aš kalbu apie ekonomikos augimo skatinimą ir darbo vietų kūrimą. Žinoma, ši krizė turi savo kainą, ir ji yra tikrai labai didelė. Daugelis šalių gyveno ne pagal išgales, įsiskolino, negamino pridėtinės vertės. Štai dėl ko visų pirma atsirado skolos burbulas.

Mes dabar turime žengti dviem keliais: viena vertus, turime pradėti kontroliuoti išlaidas, kita vertus, turime sustiprinti ekonomiką. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas konkurencingumui ir darbo rinkos lankstumui didinti, nes tai ypač svarbu stiprėjant globalizacijai. Mes turime toliau sunkiai dirbti, o ne tikėtis trumpalaikių ekonominio vystymosi stebuklų. Turime pasimokyti iš krizės ir įgyvendinti priemones, padedančias sukurti darbo vietas ir skatinančias ekonomikos augimą.

Kai kurie valstybių vadovai, ypač Vokietijos konservatorių vyriausybė, renkasi taupymo politiką, o kiti – visų pirma Europos socialdemokratai – sudaro sąlygas investuoti ir plėsti ūkį. Koks Jūsų, socialdemokrato, požiūris šiuo klausimu?

Tai labai geras klausimas. Esu premjeras ir todėl esu pragmatiškas žmogus. Pasaulyje vykstančius procesus, ypač finansų rinkose, ilgą laiką stebiu ekonomisto žvilgsniu. Pirmiausia, turime taupyti, o tai reiškia, kad reikia įdėti daugiau pastangų veiksmingiau tvarkant viešuosius finansus.

Tai galima įgyvendinti trimis būdais: visų pirma racionaliai planuojant pagal nusibrėžtus prioritetus. Antra, veiksmingai naudojant lėšas ir efektyviau administruojant mokesčius, kad jie pasiektų valstybės biudžetą. Ir trečia, sudarant sąlygas investicijoms.

Žinoma, turime remti infrastruktūrą ir investuoti į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą. Privatūs investuotojai čia taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Turime ieškoti privačių investuotojų! Tačiau tai galime daryti, tik atsižvelgdami į šalies finansines galimybes.

Taupymo priemonės atsižvelgiant į prioritetus: ko reikia atsisakyti?

Jei kalbėsime apie pinigų taupymą administruojant viešuosius finansus, turime atsižvelgti į prioritetus. Turime tęsti prioritetinių programų finansavimą. Tačiau galime sutaupyti nefinansuodami atskirų projektų.

Žinoma, taip pat turime stiprinti ir remti gamybą. Tai labai svarbu, pavyzdžiui, atsižvelgiant į ES regioninę politiką. Tai apima paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Dėl vykdomų taupymo ir gelbėjimo priemonių kanclerė Angela Merkel susilaukė ypatingos kritikos iš ES valstybių narių, įskaitant palyginimus su naciais ir Hitlerio ūsus. Ar Jūs nors kiek pritariate tokiai neapykantai?

Vokietija yra viena iš pirmaujančių valstybių ir pavyzdys ES, ypač finansų ir ekonominės politikos srityje. Tie griežti kritikai greičiausiai yra žmonės, kuriems patinka gyventi kitų sąskaita. Kokią didžiausią pamoką išmokome iš krizės? Jeigu nori daugiau uždirbti ar gauti didesnę pensiją, turi kurti vertę. Kažko pasiekti galima tik kuriant pridėtinę vertę.

Eurozonai svarbu, kad visos valstybės narės laikytųsi tokių pat taisyklių. Netgi jei tik viena šalis pažeidžia Maastrichto kriterijus, tai turi įtakos visai eurozonai.

Atrodo, kad Vokietijos-Prancūzijos ašis šiandien yra mažiau patikima nei ji buvo ilgą laiką. Susidaro įspūdis, kad Prancūziją ištiko didelė krizė. Ar Jums neramu dėl Prancūzijos?

Nors Vokietija ir Prancūzija be abejo skirtingai administruoja finansus, abi šalys yra itin svarbios, nes jos gali duoti toną ekonomikos ir finansų politikos srityse.

Neseniai lankiausi Prancūzijoje ir buvau susitikęs su Ministru Pirmininku. Prancūzija iniciavo įvairias ekonomikos augimo programas. Mano manymu, ši šalis puikiai suvokia ją ištikusią krizę, todėl ji sugebės išspręsti savo problemas.

Mano finansinė ideologija yra tokia, kad išlaidas reikia planuoti taip, kad jos neviršytų finansinių galimybių. Net įsiskolinus, skolintos lėšos turėtų būti investuojamos į ilgalaikį ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Jaunimo nedarbo lygis pasiekė rekordines aukštumas keliose ES šalyse ir Jūsų pirmininkavimo metu nedarbo lygis gali toliau kilti. Kaip galėtumėte išspręsti šią problemą? Ar Jums apskritai kelia susirūpinimą masinio nepasitenkinimo proveržiai visuomenėje?

Šis klausimas yra ypač svarbus, todėl džiaugiuosi, kad ir Vokietija ėmėsi iniciatyvos šiai problemai išspręsti. Liepos 3 d. Berlyne vyks didelė konferencija apie jaunimo nedarbą, kurioje taip pat dalyvaus mūsų Prezidentė ir atitinkamos ministerijos.

Savaime suprantama, kad pirmininkaudami turime veikti ir mąstyti „europietiškai“, todėl ir šią problemą bandysime spręsti, žvelgdami iš visos Europos perspektyvos. Sieksime išplėtoti ir remti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą.

Europos gamybinė praktika yra dar viena svarbi iniciatyva, suteikianti jaunimui galimybių atlikti praktiką įmonėje ir įtvirtinanti tam tikrą dvigubą sistemą. Dar viena programa, kuri bus įgyvendinama ir Lietuvos pirmininkavimo Tarybai metu, yra skirta MVĮ konkurencingumui skatinti. Taigi, jauniesiems verslininkams yra suteikiama daug galimybių.

Kokios yra šiuo metu Lietuvos žmonių nuotaikos dėl krizės išvargintos ES?

Nepaisant tvirto pritarimo ES apskritai, mano manymu, pirmininkavimas ES Tarybai nepritraukia pakankamai žmonių dėmesio. Mūsų Vyriausybė, be abejo, stengiasi kiek įmanoma daugiau informuoti visuomenę, tačiau platesnis visuomenės įsitraukimas būtų sveikintinas.

Ar Lietuvos žmonės pritaria euro įvedimui, kurį Jūsų Vyriausybė planuoja 2015 m.?

Mūsų litas jau daug metų yra susietas su euru, o tai reiškia, kad de facto mes eurą jau įsivedę. 70 proc. visų paskolų yra paimama eurais.

Mūsų gyventojai pajamas gauna litais, todėl daug pinigų prarandama dėl valiutos keitimo kurso. 40 proc. gyventojų pritaria euro įvedimui, dar 40 proc. neapsisprendę ir mano, kad jiems trūksta informacijos apie eurą. Bijoma, kad įsivedus eurą, pakils kainos. Ir vos 20 proc. gyventojų pasisako prieš euro įvedimą.

Žinoma, yra keli politikai, kuriems trūksta ekonomikos žinių ir manančių, kad euro įsivedimas dar labiau pagilintų ekonominę krizę ir sukeltų nepasitenkinimą visuomenėje. Tačiau turime suprasti, kad geru valdymu ir tinkamu administravimu galime išspręsti visas kylančias problemas.

Koks šioje srityje yra žiniasklaidos vaidmuo?

Žiniasklaidos vaidmuo ir toliau stiprės, todėl mūsų Vyriausybė neseniai priėmė veiksmų planą, kuriame atsižvelgiama ir į žiniasklaidos vaidmenį. Esame sudarę septynias darbo grupes, kuriose kartu dirba Lietuvos Banko ir ministerijų atstovai. Šį veiksmų planą, kuriame numatyti ryšiai su žiniasklaida, planuojama pradėti įgyvendinti liepos 1 d.

Jeigu turėsite laiko pirmininkavimo laikotarpiu, kuris bus trumpesnis dėl vasaros atostogų, kokius planuojate įgyvendinti prioritetus? Pavyzdžiui, Rytų partnerystę, išorės sienų stiprinimą ar Baltijos jūros regiono strategiją?

Esame užsibrėžę tris pagrindines prioritetines sritis. Pirma, patikima Europa. Šiuo pagrindu stengsimės įgyvendinti atitinkamą finansų politiką. Antra, auganti Europa. Tai reiškia darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Trečiasis prioritetas yra atvira Europa. ES plėtra ir Rytų partnerystė taip pat yra labai svarbios sritys.

Lapkričio mėnesį Vilniuje vyks svarbiausias mūsų pirmininkavimo laikotarpio renginys – Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Pagrindinis klausimas bus Asociacijos susitarimas su Ukraina. Išorės sienų stiprinimas be abejo yra taip pat svarbus uždavinys. Taip pat toliau dirbsime Rytų partnerystės srityje, siekdami pasirašyti Asociacijos susitarimus su Gruzija ir Moldavija.

Briuselis susirūpinęs dėl Ukrainos. Niekas negali pasakyti, kokį kelią ši šalis yra iš tikrųjų pasirinkusi. Galbūt Jūs žinote?

Šiuo metu pagrindinis klausimas yra Julijos Tymošenko paleidimas į laisvę. Taip pat svarbu išsiaiškinti Ukrainos pasirinktą kelią: ji krypsta link Rusijos ar link ES? Šiuo metu neaišku, kokią kryptį Ukraina yra pasirinkusi, nes vieną dieną, atrodo, kad tai yra viena kryptis, o kitą dieną – jau kita kryptis.

Nors Asociacijos susitarimą planuojama pasirašyti viršūnių susitikimo metu, dar nėra aišku, kad jis bus pasirašytas būtent tada. Ar gali būti, kad šio susitarimo apskritai nepavyks pasirašyti?

Nors mūsų neabejotinas tikslas yra pasirašyti Asociacijų susitarimą, šiuo metu dar nėra viskas aišku. Mano manymu, šis klausimas gali likti neišspręstas iki pat viršūnių susitikimo. Aš planuoju nuvykti į Ukrainą ir asmeniškai susitikti su Ministru Pirmininku.

Kokie Jūsų planai dėl Jūsų buvusios Vyriausybės pradėto atominės elektrinės projekto?

Mūsų Vyriausybė užsakė atlikti galimybių studiją, kuri jau yra paskelbta. Mes persiuntėme šios studijos išvadas savo regioniniams partneriams Latvijoje ir Estijoje. Galutinis sprendimas dėl šio projekto priklausys nuo to, ar jis apsimokės finansiškai ir kaip smarkiai atpigs elektros kaina.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA