Viltys krypsta į ES narių švietimo sistemas – būtent čia laukiama didinamo susidomėjimo kompiuterija bei programavimu.
Pagrindinė problema – žmonių nenoras rinktis su informacinėmis technologijomis susijusias karjeras. Kaip rašo EUobserver.com, jaunų žmonių susižavėjimas šiomis technologijomis kilęs po tokio paprasto veiksmo kaip internetinės kameros įdiegimo savo kompiuteryje, neperauga į norą studijuoti ar darbuotis IRT srityje.
Kaip rodo Komisijos pranešimas, tikėtina, kad jau 2015 m. bus 900 tūkst. laisvų darbo vietų šiame sektoriuje. Lyginant su aukštu nedarbu ES, tai didžiulis nesusipratimas, kankinantis ne tik ES, bet ir kitus pasaulio regionus: JAV, Indiją, Kiniją.
EUobserver.com pastebi, kad situacija nekinta dėl pernelyg lėto mokymo metodikos atnaujinimo ir gajų moksliuko „geeko” stereotipų.
Remiantis Statistikos departamento šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, Lietuvoje daugiausia laisvų darbo vietų – finansų ir draudimų srityje, antroje vietoje – apdirbamoji gamyba, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla bei informacijos ir ryšių sritys, kur ir patenka su programavimu sietina veikla.
Šalyje veikia Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Lietuvos jaunųjų matematikų mokykla, rengiami konkursai – ypač populiarus IT konkursas „Bebras“, tačiau to nepakanka.
„Žiniasklaidoje pamačiau, kad estai vos ne programuoti pradeda nuo pradinių klasių. Kai susitikusi kolegas iš Estijos pasiteiravau apie tai, pasirodė, kad žurnalistams tebuvo pasakyta užuomina, kad norėtų, jog vaikai programavimo pagrindus gautų labai anksti, tačiau dar nėra tiek pažengta. Tai tiesiog plačiai nuskambėjo ir estus savotiškai įpareigojo. Dabar estai daug dėmesio skiria technologijoms mokyklose“,- sakė Švietimo ir mokslo ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Skakauskienė.
Taip pat pastebima iniciatyva rengti jaunųjų kompiuterininkų mokyklas, būrelius, toliau diegti inovatyvių technologijų naudojimą mokymosi procesuose.
2013 m. pavasarį paskelbti Europos ir užsienių šalių švietimo ministerijų tinklo European Schoolnet duomenys parodė, kad lietuvių moksleiviai pirmauja Europoje pagal mobiliųjų telefonų skaičių – net 68 proc. moksleivių juos atsineša į klases.
„Tai paskatino apsvarstyti žaidimų edukacijos taikymą. Tai dar tik diskutuojame darbo grupėse. Visame pasaulyje naudojamasi žaidimų edukacija, pastebima jos vertė. Bandome sudėlioti, kaip Lietuvai pritaikysime šį lauką“,- sako Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis.
Žaidimų ekspertai pastebi, kad programavimas pats savaime yra įdomus sudėtingus matematinius ir loginius iššūkius mėgstantiems žmonėms, kurių nėra daug.
„Antras pagal patrauklumą dalykas, kuris skatina žmones susidomėti, yra būtent žaidimai, ir jie nebūtinai turi būti nukreipti į programavimą. Žaidimas juk yra funkcionuojantis pasaulis, taisyklių rinkinys, kur kažkas vyksta, reikia siekti savo tikslo. O gebėjimas programuoti, keisti žaidimo vertes yra kaip ir Dievo įrankis“, - sakė „GameOn“ žurnalo vyr. redaktorius Artūras Rumiancevas.
Komisija skelbia, kad 40 proc. įmonių, samdančių arba norinčių pasamdyti IT specialistų, patiria sunkumų. Šią problemą spręsti imsis neseniai suburta didžioji koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti.