Kaip rašo „Euobserver“, A.Merkel – viena iš 20 Europos Sąjungos (ES) vadovų, kartu su Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kolegomis atvykstančių į lapkričio 28–29 d. vykstantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą.

Tačiau dėl privilegijuotų Vokietijos ekonominių santykių su Rusija bei to, kad A. Merkel yra daugiausiai įtakos turinti ES šalių narių vadovė, jos žodžiai įgauna ypatingo svarumo.

Į viršūnių susitikimą taip pat atvyksta ir didžiosios Rytų partnerystės valstybių dalies – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – vadovai.

Tačiau vienas jų – Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius praėjusią savaitę pareiškė nepasirašysiantis ES Asociacijos ir Laisvosios prekybos sutarčių dėl Rusijos prekybinių grasinimų.
V. Janukovyčiaus parašas turėjo tapti svarbiausiu šio viršūnių susitikimo rezultatu.

„Tai reiškia, kad Rytų partnerystė nebegyva“, - patikino vienas ES diplomatas.

„Tai įžeidimas ES, nematau jokios priežasties V. Janukovyčiui vykti į Vilnių“, - pridūrė jis.

Tačiau, savo ruožtu, lapkričio 27 d. susitikusi su žurnalistais A. Merkel sumenkino Ukrainos sprendimo reikšmingumą.

Ji priėmė V. Janukovyčiaus pareiškimą, jog jo sprendimas – tai „nėra Europos atsisakymas, o sutarties pasirašymo atidėjimas“.

„Mes ir toliau siūlysime šią sutartį“, - pridūrė ji.

Tačiau A. Merkel nepagailėjo kritikos Rusijai.

„Kuo labiau jos [Rytų partnerystės šalys] artėja prie Europos, tuo labiau, Rusijos vertinimu, jos tolsta nuo Rusijos“, - reaguodama į tai, kad prieš kelias savaites Armėnija atsisakė sutarties su ES pasirašymo Vilniuje, sakė A. Merkel.

„ES ir Vokietija turi kalbėtis su Rusija. Šaltasis karas baigėsi“, - pridūrė ji.

„Šios šalys privalo spręsti savarankiškai, tačiau tai jokiais būdais nėra nukreipta prieš Rusiją. Mums reikia Rusijos. Mes importuojame iš ten dujas. Mus domina, kad Rusija būtų modernizuota. Tačiau privalome susidoroti su paskutiniais Šaltojo karo pėdsakais“ , - patikino A. Merkel.

Aukšto rango Vokietijos valstybės tarnautojas pasakė žurnalistams, kad jei Ukraina pakeistų savo sprendimą, ji gautų 500 mln. eurų (1,73 mlrd. litų) finansinę paramą.