Ketvirtadienį Briuselyje kalbėdamas su grupe politikų iš Europos liaudies partijos, jis sakė: „Paminėjus pavasario „išlikimo krizę“, (...) buvo neteisingai suprasta, kad turiu galvoje ir dabartinę situaciją. Visi, kurie atidžiai klausėsi mano žodžių, buvo nustebinti vėlesnės reakcijos“.

„Atsargaus žmogaus radikalus pareiškimas tikrai būtų buvęs netikėtas“, - teigė jis.

Savaitės pradžioje Europos prezidentu tituluojamas H. Van Rompuy šokiravo komentatorius ir rinkas, pareiškęs, jog „susidūrėme su išlikimo krize“, pridurdamas, kad, jei žlugs euro zona, tai žlugs ir pati ES.

„Visi turime dirbti kartu, norėdami išlikti euro zonoje, nes jei neišsaugosime euro zonos, tai neišsaugosime ir Europos Sąjungos“, - tuomet sakė jis. - „Tačiau esu visiškai įsitikinęs, kad mums pavyks tai įveikti“.

Dėl jo žodžių kilus tokiam šurmuliui, kokio politikas nesitikėjo, ketvirtadienį jis stengėsi visus nuraminti.

„Euras yra matomiausias ir apčiuopiamiausias bendro Europos likimo simbolis. Pensijų ar skolos pokyčiai vienoje šalyje gali paveikti kitos šalies ekonomiką. Tiek gerais, tiek blogais laikais“, - kalbėjo jis.

„Kaip praėjusią savaitę sakiau Berlyne: „Prieš metus visa tai tebuvo tik žinojimas – teorinis. Šį pavasarį tai tapo patirtimi – nepamirštama“. Dabar mes turime veikti, atsižvelgdami į tą faktą – atsakingai“.

„Ir būtent tai mes ir darome. Mokomės iš pavasario krizės. (...) Sukūrėme apsauginį tinklą šalims, kurioms jo reikia, o jį naudojant, bus keliama nemažai sąlygų. (...) Sutarėme dėl naujo ekonominio valdymo modelio, padėsiančio išvengti ankstesnių problemų.“

Jis pabrėžė, kad, nepaisant pastarojo meto rinkų svyravimų, susijusių su Airijos ir Portugalijos skolų situacija, euras ir visa Europos Sąjunga yra patikimose rankose.

„Euro zonos ekonomikos augimas yra spartesnis, negu dauguma iš mūsų galvojo. Augimo tempas per šešis mėnesius padvigubėjo – nuo maždaug 1 procento iki 1,8 procento“, - kalbėjo H. Van Rompuy.