Ilgus metus Niujorke gyvenantis ir kuriantis menininkas atvyko į Briuselį specialiai į spalio 16 – 27 dienomis Belgijos karališkųjų kino archyvuose CINEMATEK vyksiančią Jono Meko retrospektyvą ir spalio 17 d. – sausio 26 d. vizualiųjų menų centre BOZAR veiksiančios parodos “Jonas Mekas / Fluxus siena” atidarymą.
Panoro pamatyti Europos Parlamentą
Pirmąją savo vizito dieną J. Mekas panoro apsilankyti Europos Parlamente, pabendrauti su Lietuvos europarlamentarais Vytautu Landsbergiu ir Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, pamatyti, kaip atrodo jų kabinetai.
Video menininkas atrodė tradiciškai – su berete ir nedidele video kamera rankose. Smalsus ir pozityviai nusiteikęs, apsuptas būrio žmonių, jis filmavo aplinką, žmonių reakcijas. Galima tik spėlioti, kokiame kūrinyje vėliau galima bus išvysti šiuos kadrus.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė trumpai J. Mekui papasakojo apie komplikuotą ir EP neseniai patvirtintą Tabako direktyvą, remiantis kuria per aštuonerius metus Europoje neturėtų likti nei mėtinių, nei plonų cigarečių.
“Kas nori rūkyti, gali rūkyti, turi būti laisvė. Bet jei esi kambaryje su kitais žmonėmis ir jiems nepatinka, turi gerbti juos ir nerūkyti. Turi būti laisvė daryti, ką nori, kol nepakenki kitiems”, - sakė jis, tačiau pridūrė, kad pats yra nusistatęs tiek prieš įprastas cigaretes, tiek prieš elektronines cigaretes.
“Cigaretės nesveika, tabakas sveika. Viskas, kas auga iš žemės, yra sveika. O cigaretės prikimštos visokių nuodų. Aš esu visiškai nusistatęs prieš cigaretes. Teisingai, kad jų neliks. Svarbu, kad tabakas liktų. Visos jo rūšys. Įskaitant “canabis” (marihuana – angl. k.)”, - šmaikštavo visame pasaulyje žinomas lietuvis.
Pozityvi politika, kuri keičia gyvenimus
MyEP paklaustas, ar domisi politika ir politiniais įvykiais pasaulyje, J. Mekas atsakė nė kiek nedvejodamas:
“Visiškai nesidomiu politika. Domiuosi aš kita politika – ne ta politika, kuri yra reklamuojama taip vadinamų politikų. Man didžiausi ir geriausi politikai – tie, kurie pakeitė žmonių gyvenimo stilių per pastaruosius šimtą metų. Jie ateina iš mokslo ir menų. Jie pakeitė daugiau gyvenimo stilių negu bet koks “politikėlis” Architektūra gali pakeisti visą atsinešimą į gyvenimą, stilių ir tai, kaip žiūri į kitus žmones, ir t.t. Jie yra pozityvi politika, o visi kiti negatyvūs, sugadina gyvenimą, sugadino mano vaikystę ir dar vis bandau tuos gabaliukus sudėti į vieną, kur politikieriai sugadino”.
Apie Lietuvą
Iš Lietuvos į JAV išvykęs dar ankstyvojoje jaunystėje - 1949 metais -eksperimentinio kino kūrėjas apie Tėvynę kalbėjo atvirai, negailėdamas kritikos, tačiau gudriai išsisuko nuo klausimo, ar ilgisi jos.
- Ką galvojate apie Lietuvą?
- Ką galvoju apie Lietuvą? Lietuva buvo labai laiminga ir entuziastiška, kai Sovietų Sąjunga sugriuvo ir Islandija pripažino nepriklausomą Lietuvą. O, koks entuziazmas! O kai Palestina nori būti laisva – lietuviai balsuoja prieš. Tai va, štai, ką aš galvoju apie Lietuvą. Jie (lietuviai – aut. past.) nori patys būti laisvi, o kai kiti nori būti laisvi – tada ne, jums nereikia lasivės. Mes esame laisvi, laimingi, o kas link jūsų – tegul jus gyvuliais laiko, viskas tvarkoje.
- O jei vertintumėte Lietuvą ne kaip valstybę, o kaip teritoriją?
- Teritoriją... (šypteli) Bandykime išlaikyti savo teritoriją. Teritorija išsilaikys tol, kol bus joje lietuvių. O lietuviai išsivažinės į Londoną, Niujorką ir kitur, tai nežinau. Bet aš manau, kad Lietuva išsilaikys.
- O ar pasiilgstate Lietuvos?
- Tas ilgesys yra labai komplikuotas dalykas. (susimąsto) Aš nežinau, ar aš ilgiuosi bet ko. Aš dirbantis žmogus, aš ūkininko vaikas, tai aš dirbu, dirbu ir dirbu. Ir kiekvieną dieną aš einu į priekį ir ko nors kito, kas jau praeityje, aš nelaikau dabartyje. Aš domiuosi tik dabartimi.
Pokalbis V. Landsbergio kabinete
Kaip ir minėjo, J. Mekas iš tiesų visą laiką dirba. Vaikščiodamas po Europos Parlamento patalpas, jis viską filmavo. Ekskursija po vieną iš ES institucijų persikėlė į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrėjo, europarlamentaro Vytauto Landsbergio kabinetą. Čia šiltai apsikabinę artimi bičiuliai šiek tiek pasišnekučiavo. Kalbėjo jie apie M. K. Čiurlionio parodą Gente ir tai, kad verčiau ją visi lankytų Kaune, apie vieno iš Fluxus judėjimo pradininkų Jurgio Mačiūno būtinybę būti eksponuojamam Nacionalinėje galerijoje.
V. Landsbergis sakė, kad pradėjo skaityti J. Meko knygas ir jam labai patiko. Taip pat europarlamentaras savo bičiuliui parodė Dalai Lamos laišką.
Vėliau R. Morkūnaitė-Mikulėnienė jam aprodė įžymiasias dėžes, kurios prikraunamos būtiniausių dokumentų ir per plenarines sesijas keliauja į Strasbūrą, kartu su palyda jis apsilankė ir Baltijos kelio vardu pavadintoje EP alėjoje, apžiūrėjo EP kabančius paveikslus ir Mikio barą, kuriame pietauja europarlamentarai (šiame bare kabo animacinio personažo Mikio paveikslai). Tačiau valgykloje J. Mekas valgyti nepanoro. “Ne, tikrai ne”, - tvirtai atsakė jis.
Kūrybos panorama Briuselyje
Nuo spalio 16 dienos Briuselyje, svarbiausiose meno salėse, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga bus plačiai pristatyta J. Meko kūryba.
Spalio 16 d. 19 val. CINEMATEK didžiojoje salėje naujausio filmo „Out-takes from the Life of a Happy Man“ (2012 m. ) premjera Belgijoje buvo pradėta kino retrospektyva.
Retrospektyvoje pristatomi paties J. Meko atrinkti filmai, sukurti 1964-2012 m., tarp jų – „Voldenas“, „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“, „Lost, lost, lost“, 16 mm kolekcijos filmai.
Spalio 17 d. vizualiųjų menų centre BOZAR atidaromoje parodoje „Jonas Mekas/ The Fluxus Wall“ pateikiami Jono Meko rinktiniai kūriniai nuo dvidešimtojo amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Parodos atidarymas 18.30 val.
Prieš parodos atidarymą, 17 val., BOZAR STUDIO vyks J.Meko ir Vytauto Landsbergio pokalbis, kurį ves parodos kuratorius L.Pšibilskis ir Nacionalinės dailės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė. Pokalbyje J.Mekas ir Vytautas Landsbergis dalinsis mintimis apie meną, Fluxus, politiką, Lietuvą, draugus, savo patirtis.
Parodoje eksponuojamos retos fotografijos, video instaliacijos, eilėraščiai, sugrupuoti svarbiomis Meko kūrybos temomis: Lietuva/Namai/Rojus; Draugystė/Šeima; Dabar/Būtis dabartyje. Žiūrovai matys Jono Meko užfiksuotus pirmuosius jo ir brolio Adolfo žingsnius Amerikoje, persikėlus iš karo nuniokotos Europos, lietuvių išeivių bendruomenės, įsikūrusios Vilijamsburge Brukline, gyvenimo akimirkas. Video darbuose ir objektuose atspindima Lietuvos - Rojaus tema.
The Fluxus Wall dalyje eksponuojami J. Meko draugų portretai – Jurgis Mačiūnas, Džonas Lenonas, Joko Ono ir kiti žinomi meno pasaulio žmonės, J.Meko kūrybos bendražygiai. Gretimoje galerijoje nuolat suksis „365 dienų projekto“ filmas, kuriame užfiksuoti kiekvienos metų dienos momentai.
Atskira parodos dalis skiriama Fluxus performansų menui. Nuotraukos ir dokumentai iš J.Meko asmeninio archyvo ir Fluxus kolekcijos Vilniuje pasakoja apie Fluxus meno judėjimo įkūrėjo Jurgio Mačiūno gyvenimą ir kūrybą, išryškinant Mačiūno idėją – performansą sujungti su gyvenimo realybe.
Parodos kuratorius Liutauras Pšibilskis. Parodą rengė Nacionalinė dailės galerija, bendradarbiaudama su Jono Meko vizualiųjų menu centru ir BOZAR.
Dar vienas susitikimas su J.Meku Briuselyje vyks spalio 18 d. 17 val. BOZAR menų centre, kur menininkas pristatys video filmą „Lietuva ir SSSR žlugimas“. Filme chronologiškai atkuriamas Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės atgimimas 1989-1991 m. Filmo pagrindą sudaro JAV televizijos naujienų pranešimai, debatų laidos ir interviu, kuriuos J.Mekas sekė ir filmavo savo namuose Niujorke. Pasak autoriaus, šį filmą galima žiūrėti ir kaip klasikinę graikų dramą, kurioje vieno žmogaus nepalenkiama valia pakeičia tautų likimus, mažos tautos kovą už laisvę palaiko Olimpo dievai.
Jono Meko kūrybos pristatymus Briuselyje rengia Lietuvos nuolatinė atstovybė ES, bendradarbiaudama su BOZAR, CINEMATEK ir Tarptautinių kultūros programų centru, finansuoja Kultūros ministerija.