Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Zigmantas Balčytis

Geležinkelis per Baltijos šalis – ne vien ekonomika

Praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankęs geležinkelio jungties tarp Varšuvos ir Helsinkio projekto koordinatorius Europos Parlamente Pavelas Telička sklaidė abejones, esą Europos Sąjunga (ES) nebeketina finansuoti projekto.

Pareigūno vizitas paskatino ir Lietuvos Vyriausybę išreikšti nusiteikimą tęsti pradėtus darbus. Tačiau viešojoje erdvėje pasirodė ir naujų kritiškų nuomonių dėl projekto ekonominio pagrįstumo, imta apskritai abejoti Lietuvos galimybėmis nutiesti europinę geležinkelio vėžę, kurios reikia projektui įgyvendinti.

Šiandien susidarė situacija, kai reikia aiškiai atskirti, kokia ES pozicija projekto atžvilgiu, nuo to, kokios Lietuvoje vyrauja nuomonės apie „Rail Baltica“. Ir Europos Komisijoje, ir Europos Parlamento Transporto komitete vyrauja pritariantys balsai, projektas pripažintas kaip prioritetinis ir nėra jokio rimto pagrindo, kad oficialioji bendrija savo nuomonę pakeistų. 

Asmeniškai dalyvaudamas Europos Parlamento Transporto komiteto posėdžiuose kėliau šį klausimą ir išgirdau ne vieną įtakingą projektą palaikantį balsą. Ketinu ir ateityje Europos Parlamente burti šio projekto šalininkus ne tik iš tiesiogiai projekte dalyvaujančių ES šalių, taip pat užtikrinti nuolatinį dėmesį projekto eigai bei finansavimo klausimui.

Paradoksalu, tačiau šiandien ryškėja, kad projektui sklandžiai skintis kelią galime sutrukdyti ir mes patys. Jeigu nebus suderinti skirtingi susijusių institucijų, žinybų ir verslo organizacijų interesai ir nebus pasiektas principinis susitarimas viduje, rizikuojame projektą „apauginti“ įvairiomis abejonėmis, kurios tikrai nepadės pritraukti reikalingų investicijų. 

Lėktuvai nepakeis
Šiame rašinyje nesinori leistis į ekonomines prognozes apie projekto atsiperkamumą, verslo poreikį gabenti krovinius šia kryptimi ir pan. „Rail Baltica“ – mūsų galimybė integruotis į Europos geležinkelių transporto tinklą. Ir jokiu būdu nenorėčiau sutikti su teiginiais, esą geležinkelį gali pakeisti oro linijos ar geresnės kokybės greitkeliai. Tiek orlaiviai, tiek kelių transportas – naftos produktams imlesnės transporto priemonės, o pastarosios atsargoms senkant ir augant pasaulio ekonomikai naftos kaina gali tapti nepakeliama našta tiek minėtiems kelių, tiek ir oro transporto sektoriams. 

Baltijos šalių geležinkelio jungtis ir jos integralumus ES transporto sistemoje turi būti vertinami ne vien ekonomine, bet ir politine bei identiteto prasmėmis. Geresnis susisiekimas gali lemti didesnį bendravimą ir bendradarbiavimą. Todėl galima prognozuoti, kad dėl geležinkelio ateityje mes labiau suartėsime su Baltijos šalimis ir kitomis Baltijos jūros regiono valstybėmis. Labiau įsitrauksime į Baltijos jūros regiono klausimų sprendimo ir „Baltijos jūros strategijos“ uždavinių įgyvendinimo procesus. Pagaliau – tai mūsų galimybė perimti šiaurietiškas socialinio teisingumo, bendruomeniškumo ir žmogaus teisių bei laisvių tradicijas. Neabejoju, kad, įgyvendinus projektą, teigiamas impulsas bus duotas ir regiono turizmo sektoriui.

Greitieji traukiniai
Tiek „senoji“ Europa, tiek Japonija, Pietų Korėja, o dabar – ir Kinija, jau naudojasi geležinkeliais, kai reikia greitai ir patogiai įveikti didelius atstumus. Palyginti su šių šalių infrastruktūros mastu, mūsų projektas nebeatrodo toks milžiniškas. Kelių ir oro transportui tradiciškai pirmenybę teikia Jungtinės Valstijos, kurios, kaip žinome, ir yra daugiausia naftos pasaulyje sunaudojanti šalis. 

Hibridinių ar kitokių naftai neimlių technologijų plėtra transporto sektoriuje, deja, tebėra kūdikystėje. Sunku įsivaizduoti, kada krovinius gabensime elektros energija ar angliavandeniliu varomais vilkikais, ar kada be naftos produktų ūkininkai galės dirbti laukus. O geležinkelių transportas ir yra ateities transportas, nes čia pasiekiamas didelis energijos suvartojimo efektyvumas. 

Vertinant paramą ir vyraujantį pritarimą projektui ES, jau investuotas lėšas bei energiją, norėtųsi matyti konstruktyvią diskusiją ir Lietuvoje. Mano nuomone, tai istorinė strateginės reikšmės galimybė Lietuvai integruotis į bendrijos transporto sistemą, siekti politinių, kultūrinių ir ekonominių tikslų, todėl nebereikėtų abejoti pačiu projekto tikslingumu, o kartu ieškoti efektyviausių jo įgyvendinimo kelių.

ZigmantasBalčytis yra Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų irenergetikos, Biudžeto kontrolės bei Transporto ir turizmo komitetų narys

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA