Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (60)
Angela Merkel, Dalia Grybauskaitė
Dž. G. Barysaitės (lrp.lt nuotr.) / Angela Merkel, Dalia Grybauskaitė

„Geležinės“ A. Merkel ir D. Grybauskaitė: kokia jų paslaptis?

A. Merkel ir D. Grybauskaitė – neabejotinai vienos charizmatiškiausių Europos moterų. Jos išties panašios valdymo stiliumi, asmeninėmis savybėmis, įvaizdžiu ir net ne visiškai aiškiomis biografijų detalėmis.

Tačiau politologai pabrėžia, kad šalių vadovių negalima visiškai sutapatinti, ypač dėl skirtingos Vokietijos ir Lietuvos situacijos, o kalbos apie D. Grybauskaitės galimybes užimti ES prezidento postą yra per daug optimistinės.

Tarptautinės ir vidaus batalijos

Vokietijoje startavus rinkimų kampanijai, atkaklios politinės kovos fone dar labiau išryškėjo įtakingiausia pasaulio politike ne kartą įvardinta ir „Europos geležine moterimi“ tituluojama Angela Merkel.

Analitikai pastebi, kad Vokietijos kanclerės įvaizdis jau senokai nesiejamas vien tik su Vokietija. Jos pastangos gelbėti ekonomiškai žlungančias Bendrijos valstybes nepaprastai sustiprino ir politinį A. Merkel autoritetą. Atrodo, kad šalies rinkėjams patiko tiek A. Merkel įvaizdis, tiek ir vykdyta politika. Nepaisant tam tikrų diskusijų visuomenėje, vokiečiai remia jos idėjas, o politikės reitingai šalyje aukšti. Vis dėlto, yra keletas niuansų, kurie išryškėjo rinkimų kampanijos fone.

Analitikų teigimu, rinkėjams ji stengiasi per daug nepiršti „Europos gelbėtojos“ įvaizdžio. Teigiama, kad taip A. Merkel nenori didinti ažiotažo šiuo klausimu ir skatinti diskusijas bei bandyti rinkėjų kantrybės, o tenkinasi tuo, ką pavyko pasiekti sugebėjus suvaldyti tarptautinę situaciją anksčiau.

„The Economist“ pateikia ir kitą argumentą, kodėl A. Merkel rinkimų kampanijoje saikingai naudojasi „Europos gelbėtojos“ įvaizdžiu. Teigiama, kad vis garsiau skamba priekaištai, jog Vokietija taip netiesiogiai stiprina savo nacionalines pozicijas. Ispanijos, D. Britanijos ir Lenkijos žiniasklaida A. Merkel yra netgi palyginusios su A. Hitleriu. Tarptautinėje erdvėje stiprėjančios kalbos apie Vokietijos įtakos Europoje plėtrą – neabejotinai nemaloni ir skaudi tema vokiečiams, nenorintiems net prisiminti nacistinio laikotarpio.

Šie klausimai gali būti vis mažiau eskaluojami ir dėl naujausio Vokietijoje kilusios skandalo. Vienoje Vokietijos centrinio banko neviešoje ataskaitoje teigiama, kad Graikijai gali reikėti dar vieno paramos etapo. Tai reiškia, kad A. Merkel ir jos vyriausybė slepia nuo vokiečių, jog jiems vėl gali reikėti prisidėti prie graikų gelbėjimo, rašo „The Guardian“.

Stengiasi švelninti įvaizdį

Vis dėlto, A. Merkel nevengia ekonominių temų. Štai vis dažniau ji kalba apie jaunimo nedarbą ir būtinybę jį mažinti. Tačiau oponentai greitai rado silpną šios rinkimų strategijos vietą – jie teigia, kad būtent A. Merkel ekonominė politika ir beatodairiškas taupymo skatinimas sukėlė milžinišką nedarbą.

Nenuostabu, kad vietoj Europos gelbėjimo temų A. Merkel renkasi švelnesnį įvaizdį. Puikus to įrodymas – jos apsilankymas vienoje Berlyno mokyklų. Ji moksleiviams vedė istorijos pamoką, kurioje kalbėjo apie Berlyno sieną. Kanclerė dalijosi asmenine patirtimi iš gyvenimo Rytų Vokietijoje periodo. Žurnalistų po pamokos kalbinti moksleiviai džiaugėsi, kad kanclerė pasakojo daug asmeninių dalykų, vaikystės prisiminimų ir juokavo. Fizikės išsilavinimą turinti A. Merkel taip pat prisipažino turėjusi pasikartoti nemažai istorinių faktų.

Oficiali jos rinkimų kampanija prasidėjo kiek vėliau, tačiau yra ne mažiau intriguojanti. BBC ir kita žiniasklaida skelbė, kaip viduramžių miestelyje Zeligenštate netoli Frankfurto Vokietijos kanclerė visuomenei prisistatė kaip kandidatė, „norinti žmonėms padėti įgyvendinti svajones“. Pats lozungas, pasak analitikų, jau pabrėžia vidinius šalies klausimus ir nekelia asociacijų su užsieniu. Be to, jis skatina labiau galvoti apie geresnę ateitį, nei apie iškęstus vargus taupant ir prisidedant prie kitų Bendrijos šalių gelbėjimo.

Taigi, A. Merkel atrodo pasitikinti savimi ir rinkimų strategijos sėkme. Visuomenės nuomonė rodo, kad yra nemažos galimybės šiai politikei išlikti poste ir vadovauti Vokietijai dar vienai kadencijai. Už jos stovi ne tik šiuo metu populiariausia Vokietijos partija, bet ir stambūs koncernai, tame tarpe ir žiniasklaidos. Biografiniai neaiškumai ir valstybiniai skandalai taip pat panašu per daug „nelimpa“ prie A. Merkel ir nemažina visuomenės pasitikėjimo ja. Parlamentinio valdymo valstybėje, kur prezidentas eina tik reprezentacines pareigas, A. Merkel ir toliau turėtų išlikti šalies vadove.

Be užnugario, bet remiama visuomenės

Mūsų šalyje po truputį taip pat artėja naujo šalies lyderio rinkimai. Jiems atrodo jau ruošiasi iš Lietuvos prezidentė. Būtent čia išryškėja Lietuvos ir Vokietijos politikių panašumai ir skirtumai. Pradėkime nuo pastarųjų, nes tvirtas užnugaris – vienas esminių D. Grybauskaitės ir A. Merkel skirtumų. Jie Vokietijos politikė gali remtis jau minėta partijos ir koncernų parama, tai D. Grybauskaitė ne tik formaliai, bet ir faktiškai yra nepartinė. Tiesa, viena ar kita partija artėjančiuose mūsų šalies Prezidento rinkimuose gali išreikšti paramą jai, tačiau ji tikrai nebus tokia reikšminga, kokia buvo LDDP parama A. Brazausko kandidatavimo metu, kuomet pastarasis galėjo remtis ne tik populiarumu visuomenėje, bet ir plačiu partiniu palaikymu.

Be to, nepanašu, kad prezidentę labiau remtų vienas ar kitas stambiojo kapitalo atstovas, o dėl žiniasklaidos koncernų - situacija Lietuvoje greičiau priešinga, nes mūsų viešoje erdvėje tikrai dažnai galima išvysti kritiškas Prezidentūros atžvilgiu pozicijas, ypač po to, kai ji viešai pareiškė, jog užsakomųjų publikacijų neketina pirkti ir nepritarianti „perkamos žiniasklaidos“ principams. Todėl akivaizdu, kad vienintelis užtikrintas D. Grybauskaitės sėkmės garantas – itin didelis populiarumas visuomenėje. Per prezidentavimo laikotarpį jos reitingai visą laiką siekė aukštumas, o vos pradėję ristis tuoj vėl pakildavo.

Dar vienas skirtumas – D. Grybauskaitė iki šiol per daug negalėjo pasigirti pasiekimais tarptautinėje politikoje, o dažnai netgi sulaukia kritikos dėl neaiškaus Lietuvos tarptautinio kurso, kai kurių partnerių ignoravimo. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė tarptautinės politikos vandenyse puikiai laviruoja, nors kaip jau minėta, tai patinka ne visiems.

Daug panašumų

Nepaisant kai kurių skirtumų, panašumų tarp šių politikų – itin daug. Atrodo, abi jos karts nuo karto bando švelninti griežtų, racionalių politikių įvaizdį: tiek A. Merkel, tiek ir D. Grybauskaitė mėgsta bendrauti su moksleiviais – lankosi šalies mokyklose, apdovanoja gabius moksleivius, pagerbia mokytojus.

Abi politikės taip pat siekia parodyti savo piliečiams, kad yra neatitrūkusios nuo kasdienybės, gyvena panašiai, kaip ir dauguma eilinių žmonių. Štai A. Merkel vienam leidiniui pasakojo, kad nepaisant valdžios moters įvaizdžio visuomenėje, namuose ji yra eilinė vokietė, besirūpinanti namų jaukumu ir ruošianti pusryčius vyrui.

D. Grybauskaitė savo ruožtu mėgsta pirkinius. Štai Vilniuje atidarytoje pirmojoje Baltijos šalyse „Ikea“ parduotuvėje D. Grybauskaitė apsipirko lyg eilinė pirkėja. Tačiau D. Grybauskaitę apsipirkinėjant matome ne pirmą kartą – televizijos rodė ją mugėse perkančią knygas, verbas, sūrius ir t.t. D. Grybauskaitė eilinės moters įvaizdį kartais pabrėžia ir skraidydama pigiomis avialinijomis. Politikės panašios ir rimtesnių klausimų sprendime – D. Grybauskaitė ne kartą gyrė A. Merkel ekonomikos kursą, o ir pati Lietuvoje siaučiant krizei aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė už griežtą taupymą ir kitas fiskalines priemones. Abi politikės už ekonomines pastangas sulaukė ne tik ekonomistų, bet ir tarptautinių organizacijų įvertinimo.

A. Merkel ir D. Grybauskaitę vienija ir iššūkiai. Abiems politikėms buvo kilę problemų dėl biografijos faktų. A. Merkel karjerą temdė ne visiškai aiškios kai kurios jos praeities komunistinėje Vokietijoje detalės, o D. Grybauskaitė taip pat turėjo aiškintis dėl nevienareikšmiškų biografijos momentų, ypač darbo aukštojoje partinėje mokykloje. Vis dėlto atrodo, kad praeities šleifas šių politikių įtakos ir populiarumo nesumažino.

Europos žiniasklaida kalba ir apie tolesnes šių politikių karjeros galimybes. Yra manančių, kad D. Grybauskaitė galėtų pretenduoti į ES prezidento postą, tačiau ji pati kalbų, kad galėtų siekti šios pozicijos, nevertino.

T. Janeliūnas: ES prezidento postas nepriklausytų nuo D. Grybauskaitės pastangų

Kalbėdamas apie šias dvi politikes, politologas Tomas Janeliūnas taip pat pastebėjo, kad jų įvaizdis yra stiprus, o Vokietijos kanclerė yra ir itin ryški Europos figūra. „A. Merkel turi racionalios,. pragmatiškos, kietos politikės įvaizdį. Ji tikra „vokiško stiliaus“ politikė. Savo šalyje ji be abejo turi daugiau veidų, o šiuo įvaizdžiu labiau matoma užsienyje. Vis dėlto neabejotina, kad ji yra geriausiai žinoma Europos, netgi pasaulio politikė“, – sakė jis.

Politologas pabrėžė, jog ir rinkimų kampanijos metu A. Merkel per daug naujovių neturėtų įnešti. „Tai, kad ji dalyvavo istorijos pamokoje – įprasta akcija. Politikų pasirodymai netipiškose situacijos būdingi ir mūsų šalies vadovei – apsipirkinėjimai Kaziuko mugėse ir t.t. Prezidentės dalyvavimas parduotuvės atidaryme taip pat neturėtų stebinti, nes tokį įvaizdį kuria dauguma pasaulio politikų, tuo pačiu ir populiarina investicijas. Tik jei A. Merkel tuo nori patraukti rinkėjus, tai sakyti, kad D. Grybauskaitė jau pradėjo rinkimų kampaniją – sudėtinga. Tuo labiau, kad iki rinkimų pradžios dar toloka ir tokie įvykiai gali nublankti žmonių atmintyje. Tai greičiau nuolatinio įvaizdžio palaikymo priemonė“, – sakė T. Janeliūnas.

Pasidomėjus, ką jis mano apie šių asmenybių užsienio politiką ir jos vertinimą, politologas ne tik pabrėžė jau anksčiau išsakytą poziciją, kad A. Merkel įtaka abejoti nereikia, tačiau išreiškė įsitikinimą, kad ir mūsų šalies vadovės įvaizdis nėra blankus. „D. Grybauskaitė gan gerai žinoma ES lygmeniu, aktyvi buvo ir jos pozicija kai kuriais Bendrijos klausimais. Be abejo, kalbant apie jos užsienio politikos strategiją buvo blaškymosi, ne visiškai sėkmingų sprendimų, tačiau užsienio politikos sėkmė ar nesėkmė – ne vien tik Prezidentės pastangų rezultatas“, – sakė jis.

Politologas pabrėžė ir tai, kad Lietuvos ir Vokietijos situacijose politinį užnugarį reikia vertinti skirtingai. „Jei Vokietijoje A. Merkel naudingas partijos ir verslininkų užnugaris rinkimuose, tai Lietuvos žmonės gan neigiamai vertina partijas, politikų sąsajas su verslu. Todėl tai, kad D. Grybauskaitė yra nepartinė, neturinti ryšių su kapitalu, ko gero yra viena pagrindinių jos populiarumo priežasčių“, – sakė jis.

Dar vienas politikes vienijantis dalykas – ne visiškai aiškios biografijos detalės, pasak T. Janeliūno, neturėtų turėti didelės įtakos abiejų šalių rinkėjams. „Tiek lietuviai, tiek ir nemažai vokiečių gyveno tais laikais, žmonės taip pat dažnai stengėsi prisitaikyti. Be to, rinkėjus labiau domina dabartinė situacija, o ne ankstesnė politikų biografija, todėl nemanau, kad tai yra labai reikšmingi dalykai“, – sakė jis.

Politologas įsitikinęs ir dėl to, D. Grybauskaitė galėtų kandidatuoti į ES vadovo postą. „Tai, kad D. Grybauskaitė atvirai nekalba apie tokias galimybes galimybes yra logiška, nes prieš Prezidento rinkimus būtų neprotinga eskaluoti šios temos. Tačiau ar iš tikro ji galėtų užimti šį postą reikėtų svarstyti tik tuo atveju, jei didžiosios ES šalys nutartų išlaikyti tarpusavio balansą ir rinkti mažos valstybės atstovą. Gali būti ir taip, kad ES lyderės tarp savęs norės dalintis valdžią“, – teigė jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA