Gegužės 25 d. Ukrainoje įvykę rinkimai sumažins spaudimą dėl rimtesnių sankcijų prieš Rusiją taikymo.

Kaip rašo „Euractiv“, ES Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy ir Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso pasveikino Petro Poroščenką su įspūdinga pergale prezidentiniuose rinkimuose Ukrainoje.

„Sėkmingas šių rinkimų surengimas – tai esminis žingsnis siekiant mažinti įtampą Ukrainoje bei atkuriant visų ukrainiečių saugumą“, - pareiškė J. M. Barroso ir H. Van Rompuy.

Šie rinkimai buvo įvardijami kaip pagrindinis testas, parodysiantis, ar ES teks imtis rimtesnių priemonių prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Tačiau glaudūs prekybiniai ryšiai su Rusija bei didelė priklausomybė nuo šios šalies tiekimų energijos išteklių slopina bet kokį ES norą griežtinti sankcijas.

ES aukščiausio rango atstovai gegužės 26 d. pareiškė, kad vertina Ukrainoje įvykusius prezidentinius rinkimus kaip esminį žingsnį mažinant įtampą tarp Kijevo ir Maskvos.

„Teigiamai vertiname Rusijos Federacijos pareiškimus, jog bus gerbiamas Ukrainos žmonių pasirinkimas bei pradėtas dialogas su naujuoju Ukrainos prezidentu“, - teigė J. M. Barroso ir H. Van Rompuy.

J. M. Barroso atstovų teigimu, vėliau jis pasveikino P. Poroščenką su tuo, jog rinkimai buvo surengti didžiąja dalimi pagal tarptautinius standartus. Taip pat jis dar kartą priminė apie ES įsipareigojimus remti Ukrainą, turėdamas omenyje 11 mlrd. eurų (beveik 38 mlrd. litų) finansinės paramos paketą, kurį ES pasiūlė Ukrainai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasveikino P. Poroščenką su išankstiniais rinkimų rezultatais, kurie rodo, jog milijardieriui P. Poroščenkai turėtų pavykti užimti Ukrainos prezidento postą be antrojo rinkimų turo surengimo.

Tarptautinės stebėtojų misijos įvertinimas, kurio nekantriai laukė ES, negailėjo pagyrų Ukrainai dėl rinkimų bei patikino, kad viskas buvo atlikta pagal tarptautinius standartus, nepaistant ginkluotų asmenų įvykdytų išpuolių rytinėje šalies dalyje.

Kol kas ES ėmėsi tik ribotų sankcijų prieš 61 asmenį iš Rusijos ir Ukrainos. Šios priemonės apima lėšų įšaldymą bei vizų išdavimo draudimus. Taip pat sankcijos taikomos prieš dvi energetikos įmones Kryme, kurių valdymą jau anksčiau šiais metais perėmė Maskva.

Pastarosiomis savaitėmis vyko ES vyriausybių pasitarimai dėl konkrečių veiksmų, kurių gali būti imtasi prieš Rusiją, įskaitant apribojimus nuo prabangos prekių importo iki naftos ir gamtinių dujų tiekimo.

Tačiau kol kas nėra vieningos nuomonės dėl to, kaip tai būtų įgyvendinama.

Nėra vieningos nuomonės

Kai kurios valstybės, turinčios glaudžius energetikos ir prekybos ryšius su Rusija, tokios kaip Italija, Graikija ir Vokietija, nerimauja dėl potencialaus griežtesnių sankcijų neigiamo poveikio. Be to, kitos ES valstybės narės, tokios kaip Kipras ir Austrija, su Rusija turi glaudžių finansinių ryšių.

„Bus sudėtingiau derėtis dėl sankcijų taikymo atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje įvyko visiškai sąžiningi rinkimai“, - patikino anonimiškumą išsaugoti pageidavęs ES diplomatas.

Be vieningo pritarimo griežtesnių sankcijų taikymui ES negali judėti pirmyn – ši kliūtis erzina JAV, kurios nori, kad ES imtųsi griežtesnių sankcijų taikymo prieš Maskvą.

ES diplomatas taip pat pridūrė, jog ES atidžiai stebės, ar įtampa Ukrainoje mažėja, bei vertins, ar P. Poroščenkai pavyksta užtikrinti didesnį stabilumą Ukrainoje.

Tokiu būdu ES pavyktų išsaugoti griežtesnes ekonomines sankcijas, kurių galima bus imtis, kai tik to prireiks.

„Žiūrėsime, kaip P. Poroščenkai seksis reguliuoti situaciją Ukrainos Rytuose“, - patikino diplomatas.