Deklaracija perpus sumažinti nacionalinių biudžetų deficitą iki 2013 m. reiškė ES politikų pergalę, tačiau Europos viltys dėl bankų apmokestinimo žlugo.

Stambiosios didžiojo dvidešimtuko valstybės dar prieš susitikimą Kanadoje susitarė dėl panašių deficito sumažinimo tikslų. O kalba apie trumpalaikes stimuliavimo priemones atspindėjo JAV nerimą.
Baigiamajame pranešime išryškėjo skirtingus požiūrius dėl pasaulinio banko mokesčio. Didžiausių finansų krizės sunkumų išvengusios šalys – Kanada, Australija ir Brazilija šiai idėjai nepritarė.

Vietoje to lyderiai sutarė, kad yra daug būdų pavesti bankams mokėti teisingus ir svarius įnašus, būsimam paramos bankams fondui. Dalis valstybių siekia finansinio mokesčio (įvedimo), kitos turi kitokį požiūrį šiuo klausimu, rašoma baigiamajame pranešime.

Savaitgalį priimtas sprendimas reiškia, kad galima tikėtis mažesnių Europos mokesčių, kad būtų užkirstas kelias bankams priimti švelnesnes jurisdikcijos priemones.

Buvo pasiektas progresas bankų kapitalo apsaugos klausimu. Ši priemonė turėtų užtikrinti, kad ateityje finansinės institucijos geriau atlaikys ekonominius sukrėtimus.

Pagal planus, kurie turėtų būti įgyvendinti lapkritį vyksiančiame kitame Didžiojo dvidešimtuko susitikime, bankai bus priversti sukaupti daugiau kapitalo. „Kapitalo kiekis bus žymiai didesnis, o kapitalo kokybė žymiai pagerės, kai bus galutinai įgyvendintos reformos“, – rašoma baigiamajame pranešime.