Siekiant užtikrinti ilgalaikį bankinės sistemos stabilumą, bus griežtinami kapitalo ir likvidumo reikalavimai. Europos Komisijos siūlymu vadinamieji „Bazelio II“ reikalavimai bus perkelti į ES įstatymų bazę. Tai leistų tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai pagerinti bankų sistemos kapitalo bazę, o vadinamojo „kapitalo buferio“ sudarymas užtikrintų didesnį bankų veiklos anticikliškumą. Kitaip tariant, eliminuotų drastiškų kilimų ir nuosmukių galimybę. Naujos taisyklės reikalautų palankiais laikotarpiais sudaryti papildomus kapitalo atidėjimus, kuriuos būtų galima naudoti sunkesniu (krizės) metu kaip papildoma stabilizavimo priemonė.
Žinoma, tokių gana plačių priemonių įgyvendinimas turi ir pliusų, ir minusų. Akivaizdu, kad papildomi kapitalo reikalavimai tikrai nepaskatins greitesnio kreditų atsigavimo, taip pat atitinkamai lems didesnes palūkanas skolininkams. Už šias priemones pasisakantys analitikai akcentuoja tai, kad jos turės santykinai nedidelį neigiamą poveikį BVP, o galima nauda dėl to, kad bus išvengta finansinių krizių ateityje, kompensuos visus kaštus.
Aiškesnė vertybinių popierių rinka
Kita kryptis, kurią bus siekiama tobulinti – išvestinių vertybinių popierių rinka. Pagrindiniai reformos tikslai – padidinti šios rinkos skaidrumą, siekti didesnio standartizavimo bei informacijos prieinamumo. Analogiškai prieš tai aptartam atvejui, šios priemonės taip pat mažins išvestinių priemonių rinkos pelningumą. Tačiau pastaroji pasaulio kreditų krizė labai aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kokį didžiulį poveikį išvestinės finansinės priemonės gali turėti realiajai ekonomikai. Tai, kad aptariamai sričiai iki šiol nebuvo netaikoma praktiškai jokia reguliavimo sistema, smarkiai prisidėjo prie neigiamų pastarosios kreditų krizės padarinių.
Siekiant geriau apsaugoti investuotojus bei indėlininkus, Europos Komisija planuoja toliau ne tik stiprinti bankų priežiūrą, bet pradėti stebėti ir kontroliuoti ES veikiančių reitingo agentūrų veiklą – taip siekiant sumažinti interesų konfliktų riziką bei padidinti pastarųjų veiklos skaidrumą. Galiausiai planuojama harmonizuoti ir indėlių draudimo schemas, siekiant padidinti ES indėlininkų saugumą bei – atitinkamai – jų pasitikėjimą bankais.
Gali apsunkinti finansų sektoriaus atsigavimą
Finansų sektorius artimiausiais metais gali sulaukti ir daugiau pokyčių, galinčių apsunkinti sektoriaus atsigavimo tendencijas. Šiuo metu, kai vis dar nemaža dalis ES ekonomikų susiduria su didžiuliu fiskalinės konsolidacijos poreikiu, vis garsiau kalbama apie dar vieną potencialų biudžeto pajamų šaltinį – bankų pajamas. Bene plačiausiai šioje srityje dabar diskutuojama apie bankų viršpelnio apmokestinimą bei specialaus finansinių operacijų mokesčio įvedimą. Reformos autorių teigimu, tai ne tik duotų papildomų pajamų kiauriems valstybių biudžetams, bet ir sumažintų spekuliacijas rinkose.
Europos Komisija finansų sektoriaus reformą planuoja baigti iki 2011-ųjų metų pabaigos. Bankų atstovai tikisi, kad bet koks naujų reikalavimų ar mokesčių bankiniam sektoriui įvedimas bus daromas įvertinant ir neigiamas šių veiksmų bei procesų puses. Pirmiausia – būtina įvertinti tai, kad visos minėtos (taip pat ir nepaminėtos, bet įmanomos) priemonės gali sumažinti Europos bankų konkurencingumą pasaulyje. Tad finansų sektoriaus reformai būtinas ir tarptautinės bendruomenės pritarimas. Be to, akivaizdu ir tai, kad Europos bankinis sektorius dar toli gražu nebaigė kovoti su visomis pastarosios krizės pasekmėmis. Ir bet kokios naujos finansų sektoriaus reguliavimo priemonės šios kovos tikrai nepalengvins.