"Žinoma, lieka daug atvirų klausimų, tačiau man ši idėja atrodo gera ir įdomi", - sakė A.Merkel žurnalistams Berlyne. "Tačiau mes, žinoma, turime užduoti sau klausimą, kas tam skirs lėšų, kiek nepriklausomas nuo Europos Komisijos bus šis fondas... Nepakeitę sutarties negalime sukurti tokio fondo".

Pasak "EUobserver", žinia, jog įtakingiausia vokiečių politikė mano, kad dėl Europos valiutos fondo, kuris padėtų su rimtomis problemomis susiduriančioms euro zonos valstybėms, įkūrimo bus būtina keisti ES sutartį, veikiausiai nepradžiugins Bendrijos narių.

Užsitęsęs Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas, kurio metu airiai šiam dokumentui pritarė tik per antrąjį referendumą, o Čekijos prezidentas siutino ES pareigūnus savo paskutinės minutės reikalavimais, nuvargino sostines.

A.Merkel nuomone, priežastis, dėl kurios tektų keisti sutartį, yra vadinamasis gelbėjimo (finansinės pagalbos sunkumų prislėgtai ES narei) draudimas. Jis numatytas Mastrichto sutartyje, kuri atvėrė kelią euro įvedimui.

Tačiau Vokietijos kanclerė pažymėjo, kad Bendrijos neturėtų atgrasinti naujų derybų dėl sutarties perspektyva.

"Norime, kad ateityje sugebėtume išspręsti savo problemas be TVF", - sakė ji.

Būtini sutarties pakeitimai

Kaip rašo "EUobserver", prancūzų pareigūnai ir analitikai taip pat užsiminė, jog bus būtini sutarties pakeitimai, o tai reiškia, kad Europos valiutos fondo steigimas gali trukti kelerius metus ir, akivaizdu, kad jis negalės prisidėti sprendžiant dabartines Graikijos problemas.

Abejonės dėl Graikijos ekonomikos ir jos galimybių laiku vykdyti savo skolinimosi įsipareigojimus pastarosiomis savaitėmis paskatino nuodugniau pažvelgti į euro zonos institucinę sąrangą.

Bendrija turi mechanizmą, kaip padėti euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, susidūrusioms su mokėjimų balanso problemoms. Pernai jis buvo pritaikytas Vengrijai, Latvijai ir Rumunijai. Tačiau euro zona neturi instrumentų, kaip pagelbėti kuriai nors iš 16-os jai priklausančių valstybių.

Pirmą kartą idėją sukurti Europos valiutos fondą savaitgalį tarp aukštų politikų paskleidė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble (Volfgangas Šoiblė), kurio pasiūlymas sulaukė didelės paramos. Tačiau prieš jį pasisakė Europos centrinio banko vyriausiasis ekonomistas Juergenas Starkas (Jurgenas Štarkas).

"Jis gali būti labai brangus, sukurti neigiamas paskatas ir galiausiai tapti našta šalims, kurių valstybės finansų padėtis geresnė", - sakė jis.