Norvegijoje apipjaustymo procedūra yra teisėta, tačiau ji nėra atliekama valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Šiuo metu centro dešiniųjų vyriausybė paruošė įstatymo projektą, leisiantį šią procedūrą atlikti valstybinėse ligoninėse, praneša DW.
„Šiame įstatymo projekte pateikiamas praktinis sprendimas, galintis subalansuoti Norvegijos religinių mažumų interesus ir šios procedūros reglamentavimo poreikį“, - patikino Norvegijos sveikatos ministras Bentas Hole‘as.
„Per pastaruosius keletą metų buvo keletas rimtų komplikacijų atvejų, atliekant apipjaustymą ne valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose“, - patikino jis.
B. Hole‘o teigimu, valstybinėse ligoninėse atliekama apipjaustymo procedūra būtų saugesnė.
Prieš dvejus metus musulmonų šeimoje gimęs berniukas mirė po vienoje iš Oslo privačių klinikų atlikto apipjaustymo. Kitais atvejais netinkamai atliktas apipjaustymas baigėsi rimtomis komplikacijomis.
Draudimas
Liberalioje ir pasaulietiškoje Norvegijoje siūlomas įstatymo projektas sulaukė aršios kritikos. Besipiktinantys teigia, jog visų pirma turėtų būti paisoma vaiko teisių, net jei tai reikštų tam tikrų religinių tradicijų apribojimą.
„Manau, kad iš esmės yra neteisinga įpareigoti valstybines sveikatos priežiūros tarnybas atlikti šią procedūrą. Vaikai turi būti apsaugoti nuo šios procedūros atlikimo“, - įsitikinusi opozicinės Centro partijos atstovė Jenny Klinge. Ji mano, kad būtina uždrausti apipjaustymo procedūrą.
Žydų religinė bendruomenė išnyktų
Dauguma žydų vertina berniukų apipjaustymą kaip esminį religinį aspektą. Taip pat šią procedūrą atlieka ir dauguma musulmonų.
Norvegijos žydų ir musulmonų bendruomenės yra palyginti nedidelės – apipjaustymas šioje šalyje per metus atliekamas apie 2 tūkst. berniukų, o tai sudaro vos 1 proc. visų Norvegijos berniukų.
Tačiau nepaisant šio nedidelio skaičiaus, religinės mažumos griežtai pasisako už šį įstatymo projekto siūlymą bei prieš šios procedūros uždraudimą.
„Tai gyvybiškai svarbus klausimas žydų bendruomenei, todėl jei Norvegijoje apipjaustymo procedūra būtų uždrausta, žydų bendruomenė nustotų egzistuoti“, - patikino Oslo žydų bendruomenės pirmininkas Ervinas Kohnas.
Musulmonų bendruomenės vadovai taip pat teigiamai vertina siūlomą įstatymo projektą dėl šios procedūros atlikimo valstybinėse ligoninėse, tuo tarpu siūlantiems uždrausti šią procedūrą buvo pažerti kaltinimai dėl religinės netolerancijos.
Amžiaus apribojimas
Nors tikėtina, kad naująjį įstatymo projektą parems parlamentinė dauguma, berniukų apipjaustymo draudimo šalininkų būrys taip pat nemažas ne tik Norvegijoje, bet ir kitose Šiaurės Europos valstybėse.
Norvegijos medikų bei slaugos darbuotojų asociacijos Danijoje ir Švedijoje taip pat pasisako prieš berniukų apipjaustymą. Tuo tarpu Norvegijos vaikų ombudsmenė Anne Lindboe mano, kad amžiaus apribojimas galėtų tapti tinkamu kompromisiniu sprendimu.
Anot A. Lindboe, apipjaustymas turėtų būti atidedamas iki tokio amžiaus, kai berniukas jau gali savarankiškai priimti sprendimą.
„Įvedus draudimą atlikti šią procedūrą berniukams iki 16 metų, nebūtų atsisakoma šios procedūros religinio reikšmingumo, paprasčiausiai būtų palaukiama, kol berniukas šiek tiek paaugs. Tuo pačiu būtų užtikrinama, jog nieko nedaroma prieš berniuko valią“, - sakė A. Lindboe.
Tačiau žydų bendruomenės manymu toks amžiaus apribojimas būtų nepriimtinas sprendimas, nes Šventajame Rašte nurodoma, jog apipjaustymas turi būti atliekamas aštuntąją gyvenimo dieną.
Ginčas dėl berniukų apipjaustymo parodė Norvegijos įstatyminės bazės trūkumus – įstatymas gina tiek religinę laisvę, tiek ir vaiko teisės. Dar šiais metais Norvegijos parlamente įvyks balsavimas dėl šio įstatymo projekto.