Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Europos rykštė – per didelis kūno svoris, kurį turi daugiau nei pusė europiečių

Europos rykštė – per didelis kūno svoris, kurį turi daugiau nei pusė europiečių

Sparčiai „apvalėjantis“ kūnas vis dažniau tampa europiečių galvos skausmu. Vienos ES valstybės su per dideliu gyventojų kūno svoriu kovoja skatindamos vaisių ir daržovių vartojimą, kitos ragina vietoje automobilių rinktis dviračius ar siekia riboti nesveikų maisto produktų reklamą. O dietologai sako, kad efektyviausias būdas kovoti su nereikalingais kilogramais – žiūrėti, ką ir kiek dedi į burną, bei daugiau judėti.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2008-aisiais daugiau kaip pusė europiečių turėjo per didelį kūno svorį.

Lietuvoje atitinkamai per didelis kūno svoris nustatytas 61 proc. suaugusių vyrų (nutukimas 17 proc.), per daug sveria 46 proc. moterų (20 proc. nutukimas).

Nors išsilavimas nėra „saugiklis“ nuo nereikalingų kilogramų, tačiau kuo labiau išsilavinęs žmogus, tuo labiau jis rūpinasi savo kūno linijomis ir sveikata. Lietuvoje nutukimo dažnis tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių vyrų yra 15 proc., moterų – 11 proc. O tarp nebaigusių vidurinės mokyklos vyrų šis rodiklis yra 17 proc., moterų – net 36 proc.

Kūno svoriui įtakos gali turėti ir gyvenamoji vieta. Nustatyta, kad tarp Lietuvos miestuose gyvenančių vyrų nutukimo dažnis yra 19 proc., moterų – 16 proc. Kaime šie rodikliai atitinkamai yra 23 ir 19 proc.

Europa vis labiau tunka

Nutukimas ir antsvoris tampa viena didžiausių Europą kamuojančių sveikatos problemų. Kai kuriose ES valstybėse pusė gyventojų turi antsvorio, o apie 20-30 proc. yra nutukę.

ES kovą su per dideliu gyventojų kūno svoriu pradėjo dar 2000 metais, kai buvo pristatytas „EuroDiet“ tyrimas, atskleidęs didelį problemos mastą ES. Nuo to laiko kuriamos įvairios darbo grupės, kurios teikė pasiūlymus, kaip šią problemą spręsti. 2007-aisiais Europos Komisija priėmė vadinamąją Baltąją knygą dėl Europos strategijos kovojant su nutukimu ir su tuo susijusiomis problemomis. 2008 metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, susijusią su šia Baltąja knyga.

Europos rykštė – per didelis kūno svoris, kurį turi daugiau nei pusė europiečių
© Corbis

Europos Parlamento teisiškai neįpareigojančioje atsakaitoje raginama pripažinti nutukimą lėtine liga, skatinti vaisių ir daržovių vartojimą, remti sveiko maisto gamybą, griežčiau riboti vaikams skirtą maisto produktų reklamą. Taip pat siūloma numatyti PVM lengvatas vaisiams ir daržovėms, aiškiau pateikti informaciją maisto produktų etiketėse, didinti fizinį aktyvumą, peržiūrėti ir gerinti maitinimo mokyklose ir vaikų darželiuose kokybę bei standartus, mokyklose daugiau šviesti sveikos mitybos klausimais, atsisakyti pardavinėti daug riebalų, druskos ar cukraus turinčius ir mažos maistinės vertės produktus ir t.t.

Ar šios rekomendacijos veikia, šiandien atsakyti dar neįmanoma. Planuojama, kad politikos poveikio vertinimas bus atliekamas praėjus 3 metams nuo šios programos pradžios.

Prie lėkštės sargybinio nepastatysi

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis gana skeptiškai žiūri į valstybės ar ES vaidmenį kontroliuojant gyventojų svorį.

„Gyvename liberalios demokratijos ir laisvės, o ne totalitarizmo amžiuje, todėl lendant į žmonių lėkštes ar šaldytuvus reikia neperlenkti lazdos. Pati sveiko maisto sąvoka ir įvairūs mitybos modeliai dažnai keičiasi, todėl valstybė negali stoti ginti kažkurios vienos mitybos koncepcijos, kol ji nėra patvirtinta moksliniais įrodymais. O tai gali trukti dešimtmečius“, – įsitikinęs europarlamentaras.

Pasak jo, kokia giežta ir apdairi valstybė bebūtų, niekas žmogui geriau neužtikrins sveikos gyvensenos nei jis pats. Valstybė gali tik padėti apsaugodama nuo kenksmingų produktų ar paskatindama rinktis (gaminti) ekologiškus maisto gaminius, valdžia gali mokesčių ir lengvatų pagalba paskatinti tokių maisto produktų gamybą, kurie yra pripažinti, kaip darantys teigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Šiandien tokiais laikomi ekologiški, neriebūs produktai.

„Kaip ir kitose srityse, taip ir mitybos, mes negalime suversti visos atsakomybės valstybei. Juk, jeigu žmogus nenori sveikai maitintis arba valgo nesaikingai, niekas negali jo priversti keisti savo maitinimo įpročius“, – kalbėjo Z. Balčytis.

Kaip pavyzdį, kad valstybės noras pasirūpinti sveikesne žmonių mityba ne visada duoda teigiamų rezultatų, europarlamentaras pateikė Niujorko valdžios ketinimą uždrausti nesočiųjų riebalų naudojimą maisto gamyboje.

„Niujorke kilo didelis žmonių nepasitenkinimas, nes buvo pasikėsinta į jų laisvę rinktis, į verslo laisvę ir pan. Įsivaizduokime, kas atsitiktų, jeigu traškučiams ar gazuotiems vaisvandeniams mes imtume taikyti padidintus mokesčius, kaip dabar yra taikoma alkoholiui arba tabakui. Akivaizdu, kad toks sprendimas būtų pasitiktas ne tik sveikai gyvenančių žmonių sveikinimu, bet ir didžiuliu verslo bei dalies visuomenės pasipiktinimu“, – kalbėjo Z. Balčytis.

Dalinasi gerais pavyzdžiais

Neabejojama, kad didėjant gyvenimo tempui, augant žmonių pajamos vis mažiau laiko skiriama maisto gaminimui. Pavyzdžiui, apklausos rodo, kad šiandien Didžiojoje Britanijoje dauguma pirmo kursų studentų net kiaušinio išsivirti nemoka. Užuot plušę prie viryklės, jie mieliau renkasi greito maisto užkandinę.

Taip „nereikalingų“ kilogramų problema tik aštrėja. Tačiau Europos Sąjunga neturi tiesioginių galių ją spręsti. Sveikatos apsauga, švietimas, judrumas, kultūra – sritys, kurios padeda kovoti su antsvoriu, priklauso ES šalių narių kompetencijai.

Europos rykštė – per didelis kūno svoris, kurį turi daugiau nei pusė europiečių
© Corbis

„ES padeda šalims narėms dalinantis geros praktikos pavyzdžiais. Kaip vieną iš teigiamų indėlių galima būtų paminėti šiuo metu ES institucijose svarstomą reglamentą dėl maisto ženklinimo. Juo siekiama įpareigoti gamintojus ant pakuočių spausdinti informaciją apie maisto energetinę vertę. Tai palengvins vartotojų pasirinkimą, padės išsirinkti sveikesnį produktą“, – sakė europarlamentaras Justas Vincas Paleckis.

Gruodžio mėnesį ES valstybių Ministrų Taryba turėtų pateikti savo poziciją ir pataisas Europos Komisijos ir Europos Parlamento pateiktam tekstui šiuo klausimu.
Sunku pasakyti, kuri ES šalis geriausiai kovoja su antsvorio problema. Oficialios statistikos ir vertinimo dar nėra, tačiau šiandien matyti, kad tarp mažiausiai antsvorio problemų turinčių šalių yra Estija, Norvegija ir Prancūzija.

Europarlamentaro Z. Balčyčio nuomone, tai nebūtinai yra valstybių politikos rezultatas, greičiau – gyventojų maitinimosi tradicijos ar įpročiai.

Nors skirtingų šalių išeities taškas kovojant su per dideliu kūno svoriu skiriasi, europarlamentaras J. V. Paleckis siūlo pasimokyti gerų pavyzdžių.

„Pirmiausia, reikia propaguoti visuomenės judrumą, skatinti žmones daugiau vaikščioti, važiuoti, kai galima, dviračiais, o ne automobiliais. Informacinės priemonės ir kompanijos galėtų padėti pakeisti žmonių elgseną, skatintų valgyti mažiau greitai paruošiamo maisto, daugiau natūralių produktų, vaisių ir daržovių. O masinio maitinimo vietose, ypač darželiuose ir mokyklose, valstybės galėtų taikyti griežtesnius reikalavimus maisto kokybei, skatinti sveiko maisto vartojimą“, – kalbėjo J. V. Paleckis.

Gali pasigirti įstatymais

Kokių gerų pavyzdžių kovojant su antsvoriu ir nutukimu europiečiai galėtų pasimokyti iš Lietuvos?

Pasak J. V. Paleckio, Sveikatos apsaugos ministerijos Mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos įsakyme yra gana detaliai nurodyti reikalavimai dėl sveiko maisto gaminimo, nurodant, kad jis turi būti pagamintas verdant vandenyje ar garuose arba troškintas, kad būtų ribojamas druskos kiekis ir kad yra uždrausti bulvių traškučiai, kiti riebaluose virti gaminiai, saldainiai, šokoladas, konditerijos gaminiai su šokoladu ar kremu, maisto produktai su maisto priedais, gazuoti ir energiniai gėrimai, maistas, į kurio sudėtį įeina GMO.

Justas Vincas Paleckis
Justas Vincas Paleckis
© DELFI (A.Sarcevičiaus nuotr.)

„Ar šio įsakymo laikosi mokyklos, ar yra pakankamai atsakingi valgyklų vadovai – tai jau kitas klausimas, ypač turint omenyje, kad tik apie 43 proc. lietuvių kasdien vartoja daržoves. Tad, jei nepasigirti, tai bent pasidžiaugti dėl sveiką mitybą reglamentuojančių įstatymų Lietuvoje galiojimo galima“, – kalbėjo europarlamentaras.

Tuo tarpu Z. Balčytis įsitikinęs, kad lietuviai gali pasigirti nebent tuo, kad dėl nepritekliaus yra įpratę valgyti natūralesnį maistą, patys jį užsiaugina ir konservuoja, labiau linkę gaminti namuose.

Kai daugelis Europos šalių savo gyventojus skatina daugiau judėti, į Lietuvos daržą skrieja akmenukas dėl vis labiau komercializuojamo sporto.

„Jeigu anksčiau veikė nemokamas sporto mokyklų tinklas, tai dabar jis sunykęs, paprastai tėvai turi mokėti už vaikų dalyvavimą sporto klubuose. Panašiai ir dėl suaugusiųjų. Neatsitiktinai 47 proc. lietuvių mano, kad vietos valdžia nepakankamai skatina sportuoti visuomenę“, – teigė europarlamentaras J. V. Paleckis.

Kilogramais susirūpina prieš šventes

Gydytoja dietologė Edita Gavelienė negaili pastabų ir patiems lietuviams.

Kaip pagrindines mitybos klaidas ji įvardino tai, kad žmonės linkę taupyti laiką valgymo sąskaita – praleidžia pusryčius, pietus. Arba valgydami skaito, žiūri televizorių ir šiam procesui neskiria pakankamai dėmesio.

„Dar viena bėda – apie tai, ką valgau ir kaip, susirūpinama tik prieš šventes, prieš atostogas, prieš vasarą. Arba apskritai manoma, kad nieko čia nepakeisi“ – lietuvių įpročius vardijo dietologė.

Pasak jos, visų minėtų klaidų ištaisymas ir būtų tas stebuklingas būdas, kaip kovoti su nereikalingais kilogramais. O jeigu žmogus jau serga nutukimu (kūno masės indeksas yra daugiau kaip 30), jam gali padeti gydytojas dietologas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA