Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Pizos bokštas

Europos paveldui grasina ekonominė krizė

12 amžiaus arkinis įėjimas – vienintelė išlikusi sveika Šv. Petro bažnyčios, esančios Becerril del Campo mieste, Ispanijos Palensijos provincijoje, dalis, rašo „The Guardian“. Nebėra nei pačių durų, nei stogo, grindis užliejo vanduo ir padengė šiukšlės. „Navos būklė blogėja kasdien, faktiškai visi barokiniai lipdiniai bei skliautai jau dingę“, teigia paveldosaugos organizacija „Hispania Nostra“.

Graikijos Kea saloje esančio 4 a. prieš Kristų datuojamo bokšto, dėl kurio būklės paveldosaugininkai perspėjo jau ne kartą, dalis susmuko tiesiog vietinių gyventojų akyse.

Žinia apie praėjusią savaitę Pompėjoje subyrėjusias dar tris sienas pasklido po visą pasaulį. Tačiau pietų Europoje yra ne viena vietovė, kurios archeologiniai, kultūriniai ir istoriniai lobiai baigia sunykti. Taip yra todėl, kad pietų Europos kultūrinis palikimas didžiulis, o jų priežiūrai skirtos lėšos – ribotos. Pavyzdžiui, Italijoje yra daugiau į „Unesco“ paveldo sąrašą įtrauktų vietovių nei bet kurioje kitoje šalyje, o antrąją vietą pagal jų skaičių užima Ispanija.

Paskutiniuosius keletą dešimtmečių paveldo išsaugojimui buvo skiriama vis daugiau lėšų. Deja, prasidėjus krizei, visos Europos vyriausybės apkarpė kultūros ir paveldo ministerijų biudžetus.
Portugalijoje lapkričio pabaigoje patvirtintas taupymo biudžetas, kuriame kultūrai skirtos lėšos sumažintos 9%.

Ispanijos paveldosaugos organizacijos teigia, kad kai kuriuose regionuose kultūros finansavimas sumažėjo net trečdaliu. Subliuškus nekilnojamojo turto burbului, buvo prarastos nemenkos senosios architektūros konservavimui skiriamos pajamos iš mokesčių, kuriuos turėjo mokėti įmonės, norinčios pradėti naujas statybas.

Protestuojant prieš Italijos vyriausybės ketinimus per ateinančius trejus metus sumažinti kultūros biudžetą 280 mln. eurų, lapkritį vienai dienai buvo uždaryti visi Italijos muziejai, galerijos ir istorinės vietovės.

Graikijos kultūros ministerija pareiškė ketinanti kreiptis į Briuselį ir prašyti pinigų paveldo restauravimui.

Vis dėlto manoma, kad krizė galėtų paskatinti efektyvesnį vyriausybės darbą, saugant paveldą, ir konstruktyvesnį privataus sektoriaus dalyvavimą. Štai vienas archeologas Pompėjoje teigė, kad iš bilietų surenkama nemažai lėšų, tačiau prastai veikia organizacinė sistema. Vietovę prižiūrintys darbuotojai yra tiesiogiai pavaldūs ministerijai, o pati valdymo sistema nesikeičia jau 20 metų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA