Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Europos pasirinkimas: vanduo ar elektra

Europos pasirinkimas: vanduo ar elektra

Dėl klimato kaitos kyla gėlo vandens atsargų mažėjimo grėsmė, todėl Europos darbotvarkėje ima ryškėti elektros gamybos ir vandens poreikio konkurencija. Pradedama nerimauti, kad ES atsinaujinančių energijos šaltinių politika ir elektromobilių gamybos skatinimas dar pagilins šią problemą, rašo „EurActiv“.

Elektros poreikis Europoje toliau auga, tuo tarpu klimato kaita vis sekina gėlo vandens išteklius.

Metų pradžioje paskelbtoje ataskaitoje ES perspėjo, kad kai kuriose ES narėse jaučiamas „nuolatinis vandens trūkumas“, negana to, manoma, kad ši problema plėsis iš Viduržemio jūros regiono į Pietryčių ir Centrinę Europą.

Štai, pavyzdžiui, Maltoje akivaizdus vandens ir elektros naudojimo ryšys, nes, saloje nuolat trūkstant gėlo vandens, jai tenka filtruoti jūros vandenį. Tai daro trys įrenginiai, sunaudojantys didžiulius energijos kiekius. Bandydama spręsti vandens trūkumo problemą, šalis ketina statyti pirmąją pasaulyje daugiafunkcinę išmaniųjų tinklų sistemą, kurioje būtų įrengta apie 250 tūkst. išmaniųjų matuoklių, realiu laiku stebinčių tiek vandens, tiek elektros sunaudojimą.

„Visiškai aišku, kad tarp vandens ir energijos yra ryšys“, - praėjusį mėnesį kalbėjo Peteris Gammeltoftas, vadovaujantis Europos Komisijos aplinkos departamento vandens grupei. - „Nematau jokių galutinių strateginių sprendimų, tačiau jų būtina ieškoti“.

Naujausioje EK ataskaitoje dėl energetikos tendencijų iki 2030 m. teigiama, kad Europos energetikos sektoriaus elektrifikacija toliau tęsis, ypač, jei bus pradėtos gaminti elektrinės transporto priemonės.
Tai įtakos vandens poreikį, nes šiluminės elektrinės (atominės, anglies, geoterminės ir dauguma gamtinėmis dujomis kūrenamų elektrinių) didelius vandens kiekius naudoja aušinimui. O alternatyvios energetikos įrenginiai, nors ir neišmeta tiek CO2, tačiau nebūtinai yra efektyvesni, vertinant pagal vandens sunaudojimą.

Vėjo ir fotovoltinės saulės elektrinės naudoja mažiau vandens negu kitos, nes vanduo joms reikalingas tik pačių įrengimų gamybai, teigiama rinkos tyrimų įmonės „Lux Research“ 2009 m. parengtoje ataskaitoje.

Tačiau kitai saulės energijos technologijai, saulės energijos koncentravimui (SEK), reikia daugiau vandens negu įprastai elektrinei. Paprastai SEK įrenginiuose naudojami išlenkti loveliai, sukoncentruojantys saulės šilumą, kuri įkaitina vamzdelius su skysčiu ir paverčia jį garais. Tokius įrenginius reikia aušinti – tam paprastai naudojamas vanduo. Be to, vanduo reikalingas ir saulės spindulius renkančių veidrodžių valymui. Beje, saulės elektrinės paprastai statomos tuose regionuose, kur saulė intensyviausia ir šviečia daugiausiai dienų per metus, tačiau ten paprastai labiausiai trūksta vandens. Europoje SEK elektrinė 2007 m. pastatyta Ispanijoje.

Galimi sprendimai šiuo atveju galėtų būti aušinimas oru ar hibridinis drėgnas ir sausas aušinimas, kuris 80–90% sumažintų vandens poreikį, anot JAV Nacionalinės atsinaujinančios energetikos laboratorijos ataskaitos. Šių metodų minusas tas, kad jiems reikalingos didesnės išlaidos, o oro temperatūrai pakilus, sumažėja jų efektyvumas.

Aplinkybės

ES yra parengusi išsamias energetikos ir vandens strategijas, tačiau iki šiol šios sritys traktuojamos kaip atskiri klausimai.

2006 ir 2007 m. Europos Komisija atliko detalų vandens trūkumo ir sausringumo ES vertinimą. Vėliau ji pateikė galimų vandens taupymo priemonių sąrašą, atkreipdama dėmesį į būtinybę padidinti finansavimą vandens naudojimo įvairiuose sektoriuose efektyvumui gerinti.

2008 m. gruodį parengtoje ataskaitoje pateiktas galimų ES lygmens iniciatyvų, skatinančių efektyviai vandenį naudojančias technologijas ir praktikas, sąrašas; tarp tokių iniciatyvų minėtas žemės naudojimo planavimas, vandens kainų politika, vandens matavimai ir efektyviai vandenį naudojančių technologijų ir praktikų rėmimas.

Energetikos sektoriuje 2009 m. buvo priimta ES atsinaujinančių išteklių energijos skatinimo direktyva. Joje šalims narėms nustatyti nacionaliniai atsinaujinančios energetikos plėtros tikslai, kuriuos įgyvendinus iki 2020 m. energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 20% visos ES naudojamos energijos. Tokia energetikos politika susijusi ir su ES pastangomis sumažinti šiltnamio dujų išmetimus, apsaugoti energetinius išteklius ir sumažinti priklausomybę nuo importinio kuro.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA