Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Europa renka Europos Parlamentą (Rumunija)

Europos Parlamento rinkimų maratone - „supersekmadienio“ finišo tiesioji

Europos Parlamento rinkimų maratonas pasiekė kulminaciją - sekmadienį balsuoja likusios 21-a iš 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose turėtų būti patvirtintas proeuropietiškų centristinių politinių jėgų dominavimas nepaisant pastebimai išaugusios visuomenės paramos kraštutiniams dešiniesiems ir kairiesiems.

Vadinamąjį supersekmadienį balsuojančios šalys, tarp jų ir Lietuva, užbaigs keturias dienas trunkantį balsavimo maratoną, kurį ketvirtadienį pradėjo olandai ir britai.

Sekmadienį Europarlamento rinkimai vyksta ir didžiosiose Bendrijos valstybėse Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje, kurių rinkėjai sudaro didžiąją dalį Europos elektorato.

Iš viso 388 mln. europiečių turi teisę dalyvauti šiuose rinkimuose, kuriuose renkamas 751 deputatas, dirbsiantis Bendrijos įstatymų leidžiamojoje institucijoje 2014-2019 metais.

Ne vienus metus trukusi ekonominė krizė, didėjantis nedarbas ir silpnas ekonomikos augimas paskatino daugelį europiečių suabejoti vis glaudesnės ES integracijos nauda, todėl prognozuojama, kad daug jų balsuos už euroskeptiškas dešiniojo ir kairiojo sparno partijas, žadančias radikalias permainas.

Europos Parlamentas pranešė, kad preliminarius balsavimo duomenis paskelbs sekmadienį po 21 val. Grinvičo (vidurnaktį Lietuvos) laiku, tačiau pareigūnai įspėjo, kad dėl Italijos sprendimo iki to laiko neuždaryti balsavimo apylinkių rezultatų paskelbimas gali vėluoti.

Galutiniai rezultatai ir tikslus vietų pasiskirstymas turėtų būti paskelbtas pirmadienį vėlai vakare.

Jei paaiškės, kad viešosios nuomonės apklausų duomenys buvo tikslūs, euroskeptiškos partijos turėtų užsitikrinti apie 100 vietų naujajame Europarlamente ir patrigubinti savo atstovų skaičių 751 deputatą turinčioje asamblėjoje.

Danijoje, Prancūzijoje ir Italijoje prieš ES nusistačiusios partijos, jau galandančios kirvius kovai su Briuseliu iš vidaus, turėtų užimti pirmąsias arba antrąsias vietas, supurtydamos nacionalinės politikos arenas.

Didžiojoje Britanijoje Nigelo Farage'o (Naidželo Faradžo) vadovaujama euroskeptiška Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijai (UKIP), neturinti nė vieno atstovo nacionaliniame parlamente, sukrėtė britų politinį isteblišmentą, ketvirtadienį triumfavusi kartu su rinkimais į Europarlamentą vykusiuose vietos valdžios rinkimuose.

Prognozuojama, kad rinkėjų aktyvumas, iš kurio labiausiai galima spręsti, kokiu mastu Europos piliečiai yra įsitraukę į Bendrijos politiką, bus dar keliais procentiniais punktais mažesnis nei per 2009-ųjų rinkimus, kai balsavo 43 proc. europiečių.

Tai patvirtintų tendenciją, kad nuo pat pirmųjų tiesioginių Europarlamento rinkimų, kurie vyko 1979 metais, rinkėjų aktyvumas mažėja.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad vyraujančių politinių srovių partijos - centro dešinės konservatoriai ir centro kairės socialistai - turėtų gauti apie 70 proc. vietų būsimajame Europarlamente.

Euroskeptiškoms politinėms jėgoms sėkmingas pasirodymas sekmadienio rinkimuose prognozuojamas ne tik Prancūzijoje ir Italijoje, bet ir Austrijoje, Vengrijoje bei Suomijoje.

Tuo tarpu visuomenė Rytų Europoje, išgąsdinta Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir būgštaujanti dėl Rusijos imperinių ambicijų, džiaugiasi naryste Bendrijoje ir jos siūlomu saugumu, todėl toliau remia proeuropietiškas politines jėgas.

Čekų rinkėjai sekmadienį atidavė savo balsus trims proeuropietiškoms partijoms, o Latvijoje euroskeptiškas konservatyvus Nacionalinis aljansas liko tik trečias.

Viešosios nuomonės tyrimo instituto „ Pew Research Centre“ neseniai atlikta apklausa parodė, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje parama ES siekia 72 procentus.

„PollWatch2014“ tyrimo duomenimis, naujajame Europarlamente centro dešiniosios pakraipos Europos liaudies partija (EPP) turėtų gauti 217 vietų, o Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D) – 201.

Tokiu atveju šių Europoje vyraujančių politinių srovių frakcijos naujajame Europarlamente liktų didžiausios, tačiau EPP deputatų skaičius sumažėtų (dabar jų yra 274), o S&D – kiek padidėtų (dabar yra 196).

Trečioji vieta turėtų atitekti Liberalų ir demokratų aljansui už Europą (ALDE), tačiau jam tai nebūtų sėkmingi rinkimai, nes jo frakcijos narių skaičius nuo 83 gali sumažėti iki 59.

Radikalios kairiojo sparno partijos, kurių frakcija dabartinėje asamblėjoje yra šešta pagal dydį, turėtų užimti ketvirtą vietą ir gauti 53 vietas.

Tokiu atveju jos aplenktų žaliuosius (prognozuojamos 44 vietos) ir esamą euroskeptišką Europos konservatorių ir reformistų frakciją, kurią sudaro britų ir lenkų konservatoriai (prognozuojamos 44 vietos).

Jei šios prognozės pasitvirtins, „naujasis parlamentas bus labiau poliarizuotas“, pažymi analitikai iš „VoteWatch“.

„Po Europos rinkimų prasidės sunkios ir intensyvios derybos tarp partijų ir jų būsimų frakcijų. Galime nesužinoti galutinės frakcijų sudėties iki pat paskutinės birželio savaitės“, - rašoma analitikų komentare.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA