Šį kartą bus pokyčių, kadangi tai pirmieji rinkimai po to, kai pagaliau buvo priimta Lisabonos sutartis. Be to, tai bus didžiausi rinkimai ES istorijoje, nes Kroatija tapo 28-ąja ES nare.
Tačiau EP narių bus mažiau – anksčiau jų buvo 766. Kiekvienai valstybei narei skiriamos mažiausiai 6, o daugiausiai – 96 (anksčiau buvo 99) vietos. Taip yra todėl, kad besiplečiančios ES Parlamentas turėjo būti apribotas iki funkcinio lygio.
Pirmasis naujojo Parlamento posėdis įvyks 2014 m. liepos 1 d. Kai bus nuspręsta dėl įvairių komitetų pirmininkų ir narių, kartu su administracija, kuri sudaro sąlygas Parlamento funkcionavimui, nariai imsis kandidatų į 28 komisarus aptarimo, kurie turės pradėti savo darbą 2014 m. spalio 31 d.
Taip pat bus išrinkti naujieji ES išorės veiksmų tarybos, ES užsienio reikalų tarybos ir ES Tarybos pirmininkai.
Rinkimai vykdomi pagal valstybių narių reikalavimus ir įstatymus, todėl turinčių teisę balsuoti asmenų amžius bei atstovų rinkimo būdai skiriasi. Kai kurios šalys narės rinkimams naudoja kandidatų sąrašus, kitos – perleidžiamą balsavimą.
Rinkimų kontekstas: griežtumas, nepalankumas ir susirūpinimas
Artėjantys rinkimai Briuselyje kelia susirūpinimą dėl kelių priežasčių.
Vienu iš rinkimų išbandymų taps rinkėjų dalyvavimas. Mažai tikėtina, kad šiuose rinkimuose bus įveiktas psichologiškai svarbus 50 % barjeras, tačiau tolimesnis balsuojančiųjų skaičiaus mažėjimas taptų labai blogu ženklu.
Rinkimuose dalyvauja vis mažiau ir mažiau balsuojančių ir artėja riba, ties kuria, kaip neseniai pasakė buvęs Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Gunteris Verheugenas, mes susidursime su vienu didžiausių iššūkių, kai kils klausimas, „ar rinkėjų dalyvavimas pakankamai aukštas, kad galėtume daryti išvadą, jog Europos Parlamentas gavo pakankamą demokratinį teisėtumą.“
1979 m. balsavusiųjų buvo mažiau nei 62 %, o per pastaruosius rinkimus 2009 m. rinkėjų skaičius nukrito iki 43 %.
Į šiuos skaičius įeina Belgija, Graikija ir Liuksemburgas, kur balsavimas yra privalomas. „Oficialieji“ skaičiai neatskleidžia tikrosios situacijos, nes jie dirbtinai padidina dalyvavusiųjų skaičių pora procentų.
Dar vienas pavojus slypi galimame ekstremaliųjų pažiūrų EP narių skaičiaus didėjime, kas gali tapti nepaprastai trikdančiu faktoriumi ir sukelti chaosą. Europoje stebimas ekstremizmo augimas, o EP yra narių, turinčių pažiūrų, susijusių su rasizmu, religiniu nepakantumu ar Holokausto neigimu.
Graikija ir Italija – tai dvi valstybės, kurių vyriausybes pakeitė taip vadinama „troika“ – Europos Komisija (EK), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB).
Kaip balsuos šių šalių piliečiai? Ar bus išrinktas pakankamas ekstremistinių pažiūrų narių skaičius, leisiantis jiems suformuoti politinę grupę Europos Parlamente ir nuimti finansavimo saugiklius?