„Vokietijoje gimusių romų vaikų išsiuntimas į Kosovą, karinius veiksmus primenantis stovyklaviečių uždarymas Prancūzijoje, masinė romų deportacija ir atviri Italijos ministro skatinimai vykdyti ksenofobinę politiką yra liūdni įvykiai, išjuokiantys ES vertybes“, - su apgailestavimu pareiškė ALDE aljanso prezidentas, buvęs Belgijos ministras pirmininkas Guy Verhofstadtas. Rugsėjo 6-9 d. Strasbūre vyksiančiai plenarinei sesijai jis pareikalavo ES Tarybos ir Europos Komisijos (EK) deklaracijos apie romų padėtį.

„Parlamentas privalo priminti Europai mūsų principus, o Komisija užtikrinti, kad mažumų teisės būtų gerbiamos“, - sakė G.Verhofstadtas.

„Panašių diskriminacinių praktikų toleravimas prilygsta Pandoros skrynios atidarymui: kas seka eilėje? Kuri etninė grupė bus paniekinta ir išsiųsta?“, - klausė Olandijos atstovė Europos Parlamente Sophie In't Veld (ALDE), kurios iniciatyva buvo išsiųstas prašymas pradėti parlamentinius debatus.

Remiantis „EurActiv“ gauta informacija, socialistinė frakcija taip pat nori iškelti romų klausimą Europos parlamente (EP), kai tik šis pradės savo darbą nuo rugpjūčio 30 d.

Claude Moraesas, iš imigrantų šeimos kilęs europarlamentaras iš Jungtinės Karalystės, imigracijos ir Europos teisės specialistas, nori, kad romų klausimas būtų aptariamas iškart po recesijos problemų. Jis išsiuntė laišką Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, prašydamas pradėti diskusijas rugsėjo 1 d. ir debatus rugsėjo 6 d. plenarinio posėdžio metu.

Parlamentinės sesijos programa bus patvirtinta ateinančią savaitę per prezidentų konferenciją. Panašu, kad dauguma politinių grupių linkę imtis romų klausimo aptarimo, nes netgi Prancūzijos centro-dešiniosios partijos nuomonės dėl N. Sarkozy vykdomo romų trėmimo pasidalijo į du frontus.

Rachida Dati, buvusi Prancūzijos teisingumo ministrė, dabar priklausanti EP Europos liaudies partijos frakcijai, „Le Monde“ paskelbė savo komentarą, kviesdama Prancūziją gerbti emigrantus ir jų palikuonis tiek pat, kiek savo piliečius.

Dominique Moïsi, Prancūzijos Tarptautinių santykių instituto įkūrėjas ir vyriausiasis konsultantas, interviu „EurActiv“ teigė, kad, bandydamas įtikti didelei savo elektorato daliai, N.Sarkozy „žaidžia su ugnimi“ ir atstumia daugelį prancūzų politinio elito atstovų, laikančių jo elgesį „amoraliu“.

Tikimasi, kad europarlamentarai iš Bulgarijos ir Rumunijos taip pat turės ką pasakyti. Tiesa, remiantis oficialia Bulgarijos pozicija, romų klausimas jiems rūpi mažiau, negu Rumunijai.

Romų bendruomenės Europoje
Europos Komisijos (EK) duomenimis, romai yra didžiausia Europos Sąjungos (ES) etninė mažuma, kurios šaknys driekiasi į viduramžių Indiją. Europoje gyvena daug romų bendruomenių.
Gyventojų surašymo statistikos duomenimis, 535 tūkst. romų gyvena Rumunijoje, 370 tūkst. Bulgarijoje, 205 tūkst. Vengrijoje, 89 tūkst. Slovakijoje ir 108 tūkst. Serbijoje. Apie 200 tūkst. romų gyvena Čekijoje ir lygiai tiek pat Graikijoje. Turkijoje gyvenančių romų skaičius siekia 500 tūkst.Daug romų iš Rytų Europos persikėlė į vakarus po ES plėtros, tuo sukeldami įtampą kai kuriose šalyse, ypatingai Italijoje.
Apie 15 tūkst. iš Rumunijos ir Bulgarijos atvykusių romų gyvena Prancūzijoje. Šiuo metu Prancūzijos vyriausybė uždaro nelegalias stovyklavietes ir iš šalies deportuoja dideles romų grupes.