Vengrijos vidaus reikalų ministras Sandoras Pinteris sakė, jog jo šalis visiškai remia Bulgarijos ir Rumunijos priėmimą į Šengeno erdvę, tačiau pabrėžė, kad jos turi atitikti visus techninius kriterijus.
„Ataskaitos rodo, kad Bulgarija dar nėra galutinai pasirengusi, kalbant apie šalies sienos su Turkija apsaugą“, - pridūrė jis.
Šie techniniai klausimai iškilo tik gruodį, kai Prancūzija ir Vokietija paskelbė bendrą laišką, kuriame nepritariama šių dviejų šalių prisijungimui dėl jose klestinčios korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo.
Tačiau teisingumo ir vidaus reikalais besirūpinantys europarlamentarai atkreipia dėmesį, kad valstybių narių sprendimo, kuri šalis gali tapti Šengeno erdvės dalimi, procesui trūksta skaidrumo, jam būdingas politikavimas.
Nors Europos Parlamento (EP) galios padidėjo, tačiau, tariantis dėl Šengeno erdvės plėtros, EP atlieka tik konsultacinį vaidmenį. Europarlamentarų nuomone, atėjo laikas keisti visą sistemą.
„Pradėsime diskusijas dėl naujos Šengeno (šalių kandidačių - DELFI) vertinimo sistemos, kurioje parlamentas dalyvautų priimant sprendimą. Šiuo metu su mumis tik pasitariama, tačiau mes net negalime susipažinti su nacionalinių ekspertų parengtomis ataskaitomis“, - sakė europarlamentaras iš Portugalijos Carlosas Coelho.
„Šengeno (šalių kandidačių - DELFI) vertinimo mechanizmas yra netinkamas. Problema yra sąžiningumo šiame procese trūkumas ir apsimetinėjimas, kad Šengenas ir korupcijos monitoringas yra visiškai atskiri dalykai. Taip pat egzistuoja slepiama Prancūzijos, pykstančios ant Rumunijos dėl praėjusių metų įvykių su romais, politinė darbotvarkė“, - „EUobserver“ sakė britų europarlamentarė Sarah Ludford.
„Turime atsisakyti šios savųjų ratelio atmosferos Taryboje ir įdiegti sistemingą visų šalių monitoringą, net ir tada, kai jos jau prisijungia, kad būtų išvengta tokių situacijų kaip Graikijoje“, - pridūrė ji, turėdama galvoje nesėkmingas Graikijos pastangas apsaugoti savo sieną su Turkija nuo nelegalių migrantų.