Europos naftos perdirbimo sektoriaus pozicijos silpnėja dėl aukštų naftos kainų, nepakankamos paklausos bei pelningumo. Dėl šių priežasčių daugelis įmonių linkusios parduoti naftos perdirbimo gamyklas, kurias noriai superka Rusija.

Rusijos naftos milžinei „Lukoil“ priklauso naftos perdirbimo gamyklos Italijoje, Nyderlanduose, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Rusijos gamtinių dujų gigantės „Gazprom“ dukterinė įmonė „Gazprom Neft“ taip pat yra įsigijusi naftos perdirbimo gamyklų Europoje, rašo „Euractiv“.

Prieš šių metų birželio mėn. įvyksiantį ES viršūnių susitikimą parengtoje ataskaitoje rašoma, jog ateinančią savaitę Europos Komisija (EK) turėtų viešai pristatyti savo viziją dėl to, kaip reaguojant į Ukrainos krizę galima būtų padidinti energetikos sektoriaus saugumą. Ukraina – tranzitinė valstybė, per kurią į ES tiekiama apie pusė visų iš Rusijos eksportuojamų gamtinių dujų.

Tarp daugybės probleminių klausimų, kuriuos būtina detaliai ištirti, ataskaitoje pabrėžiamas Rusijos ES šalyse narėse įsigyjamų naftos perdirbimo gamyklų klausimas.

„Dėl priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos naftos bei didėjančios Rusijos žaidėjų rinkoje daromos įtakos, naftos perdirbimo pramonė gali tapti galimų politinių įsikišimų objektu“, - teigiama EK parengtoje strategijoje dėl ES energetinio saugumo.

EK ataskaitoje teigiama, jog apie 27 proc. ES suvartojamų gamtinių dujų bei trečdalis naftos gaunama būtent iš Rusijos.

ES taip pat importuoja perdirbtus naftos produktus iš JAV, kuri, remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, perėmė iš Rusijos energetikos išteklių tiekimo lyderės poziciją, nors Rusijai pavyko susigrąžinti pagrindinės tiekėjos titulą anksčiau šiais metais, kai JAV naftos perdirbimo gamyklose vyko sezoniniai darbai.

Didžiausią pavojų gamtinių dujų tiekimui į ES keliantis faktorius – tai ginčas dėl kainų tarp Kijevo ir Maskvos, dėl kurio Maskva pagrasino nutraukti dujų tiekimą į Ukrainą, o tai neišvengiamai turėtų neigiamo poveikio ir ES.

Šiuo metu nėra jokio realaus pavojaus dėl naftos tiekimo, nes Rusijai trūksta pajėgumų perdirbti išgaunamą naftą, todėl tenka naudotis ES valstybėse narėse esančiomis perdirbimo gamyklomis.

Tačiau generalinio energetikos direktorato vadovas Dominique’as Ristori pareiškė, kad EK įvertino visus energetikos saugumo aspektus, įskaitant ir perdirbimą.

„Didžiausias iššūkis mums šiuo metu – tai pasirengimas kitam žiemos sezonui “, - gegužės 22 d. įvykusioje ES naftos perdirbimo pramonės konferencijoje kalbėjo D. Ristori.

Tikimasi, kad EK paragins ES šalis nares įvertinti jų pažeidžiamumą bet kokios energetikos išteklių tiekimo krizės atveju bei sukauptas atsargas.

Ilgalaikėje perspektyvoje EK siekia didinti kuro panaudojimo efektyvumą bei didinti elektra bei alternatyviais degalais, pavyzdžiui biokuru, varomų transporto priemonių gamybą.