Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Angela Merkel

Europos lyderiai remia kaktas dėl siūlymo euro zonai skolintis bendrai

Ketvirtadienį-penktadienį vykstančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) suvažiavime aistras kaitina siūlymas euro zonos šalims skolintis ne atskirai, o išleisti bendras euro zonos obligacijas. Euro zonai šiuo metu priklauso 16 šalių, nuo sausio pirmosios dienos septynioliktąja nare taps Estija. Lietuva į euro zoną siekia įsijungti nuo 2013 metų.

Analitikų teigimu, jeigu euro zonos šalys narės leistų jungtines euroobligacijas, o ne kiekviena šalis skolintųsi atskirai, tai sumažintų skolinimosi išlaidas tokioms didžiulius viešojo sektoriaus deficitus turinčioms šalims kaip Portugalija ar Airija, tačiau padidintų palūkanas tokioms šalims kaip Vokietija. Vokietija, anot portalo nytimes.com, dėl sveikos finansinės padėties ir investuotojų tikėjimo, kad ji laiku grąžins paskolas, dabar moka mažiausias valstybės paskolų palūkanas visoje euro zonoje.

Vokietijos opoziciniai socialdemokratai ir žalieji prašo apsvarstyti idėją sukurti bendras euro zonos obligacijas kaip būdą apriboti spekuliacijas finansų rinkoje naudojantis silpna kokios nors konkrečios šalies viešųjų finansų padėtimi. Bendrų obligacijų pardavimas rinkoje neva rodytų, kad euro zona ir ją apjungianti valiuta euras yra nebeatšaukiama realybė.

Siūlymą praėjusią savaitę kartu pateikė euro zonos finansų ministrų lyderis Jean-Claude‘as Junckeris ir Italijos finansų ministras Giulio Tremonti. Remiantis siūlymu, euro zonos narės iki 50 procentų reikiamos paskolos galėtų finansuoti euro zonos obligacijomis, o krizių metu, jeigu reikėtų, dalį galėtų padidinti iki 100 procentų. Tai, tikėtina, leistų šalims skolintis pigiau.

Analitikų vertinimu, iki dangaus pašokusios palūkanos Airijai ir Graikijai prisidėjo prie to, kad šios šalys buvo priverstos kreiptis ES ir TVF pagalbos. Nors Lietuva ir nėra euro zonos narė, eurą turinčių šalių finansinės bėdos brangina skolinimąsi Lietuvai, turinčiai kelis kartus 3 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą viršijantį fiskalinį deficitą.

Sisteminė krizė – sisteminis atsakas

Nytimes.com Vokietijos kanclerės Angelos Merkel poziciją aprašė vaizdingai: ji „įsispyrė aukštakulniais“ prieš siūlymą įvesti bendras euro zonos euroobligacijas. Tokius signalus ji pasiuntė prieš ketvirtadienį prasidėjusią Europos Vadovų tarybą.

Jeanas - Claude Junckeris ir Nicolas Sarkozy
Jeanas - Claude Junckeris ir Nicolas Sarkozy
© Scanpix

Bendrų euro obligacijų idėjai, anot naujienų agentūros AFP, nepritarė ir Prancūzija bei Nyderlandai.
Pasak A.Merkel, bendros euroobligacijos neišspręs Europos prasiskolinimo problemų. Anot nytimes.com, Vokietijos parlamente kalbėdama kanclerė parodė, kad nenusilenks tokių šalių kaip Italija ar Liuksemburgas ar ankstesnės Vokietijos koalicinės vyriausybės ministrų spaudimui, kurie siūlo bendras ES obligacijas kaip priemonę atkurti pasitikėjimą euru. „Atskirų rizikų sukolektyvinimą“ ji pavadino klaida.

A.Merkel siūlo, kad ES, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas aktyviai prižiūrėtų euro zonos šalių skolų rizikas, o tam turėtų pasitarnauti būsima ES krizių-sprendimo sistema. Ją ketinama baigti kurti 2013 metais.

„Niekas neturi būti paliktas veikti vienas“, - sakė A.Merkel.

Pasak jos, kad mechanizmas veiktų, reikės „nedaug“ pakeisti ES steigimo sutartį, bet pakeitimai būtų tokie maži, kad šalys narės neturės rengti referendumų šiuo klausimu.
„Man asmeniškai svarbu, kad finansinė pagalba šalims būtų suteikiama tik kaip paskutinė priemonė, kai kitos galimybės išnaudotos. Mes tapsime stabilesni, tai mums suteiks daugiau saugumo ateityje“, - teigė A.Merkel.

Ji atmetė iš bendrų euro zonos obligacijų šalininkų girdimą kritiką, kad Vokietija, jos ekonomikai stabiliai atsigaunant, atsuka nugarą Europai ir labiau domisi savo nacionalinių interesų gynimu.
„Euras yra mūsų bendra lemtis ir Europa yra mūsų bendra ateitis“, - sakė A.Merkel.
Anot jos, euro zonai reikia daugiau harmonijos ir konkurencingumo, nei galėtų suteikti vien bendros obligacijos.

Apetito neparodė

APF netruko pranešti euro zonos finansų ministrų lyderio Jean-Claude‘o Junckerio atsaką. Nepaisant A.Merkel užsispyrimo, jis bendrų euro zonos obligacijų klausimą ketino kelti ES vadovų suvažiavime. Jame ketvirtadienį ir penktadienį dalyvauja Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Rengiuosi kalbėti apie tai, jeigu bus galimybė“, - AFP teigė Liuksemburgo premjeras J.C.Junckeris.

„Kitą vertus, žvelgiu pakankamai realiai ir suprantu, kad šis klausimas nebus pagrindinis klausimas Europos Vadovų taryboje ketvirtadienį ir penktadienį, ir kad nebus priimta jokių sprendimų“, - pridėjo jis.

Jeanas Claude'as Junckeras
Jeanas Claude'as Junckeras
© Scanpix

Visgi J.Cl. Junckerio pastangos kol kas bevaisės. Pasak naujienų agentūros „Dow Jones“ ES lyderiai atmetė idėja sukurti bendras euro zonos euroobligacijas, tai žurnalistams patvirtino oficialios Prancūzijos delegacijos atstovas.

„Galiu pasakyti taip: sutarimo šiuo klausimu nebuvo. Lyderiai neparodė jokio „apetito“ euroobligacijoms“, - teigė neįvardytas naujienų agentūros cituojamas prancūzas.


J.C.Junckeris tvirtino esąs tikras, kad 27 šalis jungianti ES ateityje grįš prie šios idėjos.

J.C.Junckeris Vokietijos reakciją atmesti vadinamąsias E-obligacijas (angl. „E-bonds“), pavadino „anti-europietiška“ kurios silpnesnės euro zonos narėms padėtų pasiskolinti pigiau nei atskirai.
„Sisteminei krizei reikia sisteminio atsako“, - teigė jis AFP.

imarketnews.com cituojamas Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos narys Juergenas Starkas taip pat tvirtina, kad bendrų euro zonos obligacijų sukūrimas nėra tinkamiausiais sprendimas. Jis esą padidins kai kurių šalių skolinimosi kainą, o viešojo sektoriaus deficitus turinčios šalys nebus skatinamos imtis reikalingų reformų.

„Dirbtinai sumažintos palūkanų normos atimtų ir iniciatyvą iš vyriausybių stengtis, todėl to reikia vengti. Euroobligacijos neišspręstų šalių struktūrinių problemų“, - teigė J.Starkas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA