Visos šios rekomendacijos drauge reiškia plačių užmojų ES ekonomikos reformas. Į šiandienos dokumentų rinkinį Komisija taip pat įtraukė keletą dėl perviršinio deficito procedūros priimtų sprendimų.

J. M. Barroso ragina kurti darbo vietas

Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso sakė: „Atėjo laikas sparčiau vykdyti esmines ekonomikos reformas, kuriomis bus skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas. To nekantriai laukia mūsų piliečiai, ypač jaunimas. Tai vienintelis būdas įveikti dvi ilgalaikes krizės pasekmes – daugelyje valstybių narių labai sumažėjusį konkurencingumą ir nesitraukiantį nedarbą bei dėl jo kylančias socialines problemas. Šiandien Komisijos paskelbtos rekomendacijos yra išsamios strategijos, kaip Europai įveikti krizę ir žengti pirmyn, dalis. Jos yra konkrečios, realistiškos ir pritaikytos kiekvienos valstybės narės padėčiai.“

Iš šių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų matyti keli svarbūs aspektai. Komisijos analizė rodo kad ES atkuriama pusiausvyra. Dauguma valstybių narių daro pažangą fiskalinio konsolidavimo srityje ir įgyvendina reformas siekdamos didesnio konkurencingumo. Tačiau šių pastangų tempas ir poveikis skiriasi. Kai kurioms valstybėms narėms reformas reikia vykdyti sparčiau arba skubiau.

Didžiausias uždavinys – kovoti su didėjančiu nedarbu, ypač jaunimo, dažniau naudojantis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis arba reformuojant švietimo ir mokymo sistemas siekiant užtikrinti, kad ieškantys darbo asmenys turėtų mūsų laisvoms darbo vietoms reikiamus įgūdžius.

Taip pat daugiau gali būti nuveikta siekiant sudaryti sąlygas įmonėms investuoti ir kurti darbo vietas didinant konkurenciją produktų bei paslaugų rinkose ir skatinant investicijas į mokslinius tyrimus, inovacijas bei efektyvų išteklių naudojimą. Be to, fiskalinis konsolidavimas turėtų būti tęsiamas, nors ir skirtingu tempu, ir sprendžiamas likusių pažeidžiamų bankininkystės sektoriaus sričių klausimas.

A. Šemeta: Lietuva vertinama palankiai už finansinę discipliną

EK narys Algirdas Šemeta džaiugėsi, kad Komisijos rekomendacijų kontekste Lietuva sulaukė teigiamų vertinimų už išmintingai vykdomą finansinę politiką ir nuoseklų fiskalinio deficito mažinimą.

"Komisija labai vertina Lietuvos, o taip ir Latvijos bei Estijos pasiaukojančias pastangas ir ryžtą, išlaikant finansinę discipliną. Tai nelengvas kelias, tačiau jis yra akivaizdžiai teisingas ir ima duoti vaisius – Baltijos šalių ekonomikos praeitais metais augo sparčiausiai ES, tarp 3,2 ir 5,6 procentų. Svarbiausia, kad šis ekonomikos augimas, skirtingai nei buvęs prieš krizę, yra žymiai tvaresnis – jis vyksta ant daug sveikesnių ekonominių pamatų", - pabrėžia ES komisaras A. Šemeta.

Komisija priėmė sprendimą rekomenduoti Tarybai anuliuoti perviršinio biudžeto deficito procedūrą Lietuvai, kuri buvo taikoma nuo 2009 m.

"Tai yra Lietuvos sėkmės pripažinimas. Mūsų šalis ne tik išvengė galimų finansinių sankcijų už biudžeto deficito perviršį, bet ir pasiuntė stiprų signalą rinkoms, kad yra patikima ir galinti sėkmingai išspręsti savo fiskalines problemas", - akcentavo jis. 

Būtina tęsti kovą su šešėliu ir sukčiavimu

Taip pat A. Šemeta atkreipė dėmesį į Komosijos rekomendacijas tose srityse, kur Lietuva turėtų dėti papildomų pastangų.

Pasak jo, Lietuvos pažanga biudžeto deficito mažinimo srityje yra ne tokia apčiuopiama, kaip buvo tikimasi: pavyzdžiui, Komisija prognozuoja, kad 2014 m. viešojo sektoriaus deficitas bus 2.4% BVP, o ne 1.5%, kaip planuota Lietuvos konvergencijos programoje.

"Lietuvos finansinio konsolidavimo politika akcentuoja valstybės išlaidų ribojimą, tačiau Komisija taip pat rekomenduoja didesnį dėmesį skirti biudžeto įplaukų didinimui. Lietuva yra paskutinėje vietoje ES pagal mokestinių įplaukų ir BVP santykį. Tad svarbu tęsti pastangas, kovojant su šešėliu ir sukčiavimu", - tikina ES komisaras.

Šių metų Komisijos rekomendacijos ypač didelį dėmesį skiria socialinei sričiai ir skurdo mažinimui.

Trečdalis Lietuvos žmonių dėl skurdo susiduria su socialinės atskirties grėsme. Komisija rekomenduoja parengti labiau kompleksinį ir konkretų kovos su skurdu veiksmų planą.

Orios senatvės užtikrinimo problema Lietuvai taip pat labai aktuali. Anot A. Šemetos, Komisija vertina pradėtą pensinės sistemos reformą kaip svarbų žingsnį, tačiau mano, kad to nepakanka, ir reikalinga labiau visaapimanti strategija, skatinanti kaupimą senatvei ir didesnį vyresnių žmonių ekonominį aktyvumą.

"Nedarbas, ir ypač jaunimo nedarbas (virš 26%), lieka didele problema Lietuvai, kuriai spręsti būtina nuosekliau vystyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Labiau turėtų būti skatinama jaunų žmonių galimybė atlikti darbo praktiką ir įgyti darbinių įgūdžių. Taip pat verta peržiūrėti darbo santykių reglamentavimą, įtraukiant svarbiausius socialinius partnerius, ieškant galimybių panaikinti nereikalingus biurokratinius suvaržymus.“ - pažymi EK atstovas.