25 puslapių ataskaitoje rašoma: „Komisija prašys detalesnės informacijos iš Prancūzijos vyriausybės, ar šioje situacijoje buvo taikomos laisvo judėjimo direktyvos reikalaujamos saugomo priemonės ir, jei taikomos, tai kokiu lygiu“, praneša „EUobserver“.
Taip pat pažymima, kad „vien to fakto, kad ES piliečiams grįžimo atveju suteikiama vienkartinė išmoka, (...) nepakanka, kad šie sugrąžinimai nebūtų vertinami ES laisvo judėjimo principų atžvilgiu“.
Būdami ES piliečiai, etniniai romai gali būti deportuojami tik tuo atveju, jei jiems sprendimas išsiunčiamas „raštu, aiškiai pagrindžiant ir suteikiant galimybę jį užginčyti“, be to, jiems turi būti duotas bent vienas mėnuo pasiruošti išvykimui. Komisija taip pat pabrėžia, kad pagal ES teisę neleistini „kolektyviniai trėmimai“ ar etninis išskyrimas, net jei keliautojai improvizuotose stovyklose gyvena ilgiau negu tris mėnesius, kada galima nesiregistruoti.
Be to, Komisija žada stebėti, kaip elgsis prancūzai, jei kai kurie išsiųstieji romai grįžtų į Prancūziją. Atsakitoje teigiama: „ES piliečiams, išsiųstiems tik dėl to, kad nebesilaiko reikalavimų dėl rezidavimo trukmės, negali būti uždrausta vėl atvykti. Išimtis galima taikyti tik tiems piliečiams, kurie buvo teisėtai deportuoti dėl viešosios tvarkos ar viešojo saugumo pažeidimų, tačiau vėliausiai pe trejus metus nuo priimto sprendimo draudimas turi būti peržiūrėtas“.
Pirštų atspaudų ėmimas ir asmeninės informacijos registravimas ES teisės leidžiamas tik tokiu atveju, jei šie duomenys renkami, siekiant išvengti dvigubo mokėjimo tam pačiam asmeniui.
Ateinančią savaitę Europos Parlamentas pradės pulti Prancūziją dėl jos vykdomo romų trėmimo. Keturios politinės frakcijos rekomenduos oficialiai pasmerkti Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy bei jo centro-dešiniąją vyriausybę. Jie taip pat reikalaus, kad Europos Komisija pareikštų savo nuomonę, ar Prancūzija pastarosiomis savaitėmis iš tikrųjų pažeidė žmogaus teises ir nesilaikė ES įstatymų, skelbia „European Voice“.