Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (5)
Europos ekonominė krizė: idėjos, kaip atsigauti ir augti

Europos ekonominė krizė: idėjos, kaip atsigauti ir augti

Dėl pernelyg griežtų priemonių, euro zonos krizės įveikimas tapo sudėtingesnis ir brangesnis.

Euro zona jau 18 mėnesių bando atsigauti nuo 2011 m. antrosios pusės. Nors paskutiniai duomenys teikia optimizmo, Europos centrinis bankas (ECB) prognozuoja euro zonos BVP mažėjimą 0,6 proc. 2013 m. Jungtinės Karalystės (JK) ekonomika negali pasigirti geresniais ekonomikos augimo rezultatais, kuriam ir toliau kelia grėsmę stiprus investicijų mažėjimas, ypač stipriai veikiantis JK ir Pietų Europos valstybes.

Kaip rašo „The Guardian“, 19 mln. žmonių euro zonos valstybėse neturi darbo, kas sudaro 12 proc. gyventojų skaičiaus. Ispanijoje ir Graikijoje nedarbas viršijo 26 proc., o jaunimo nedarbas sudaro virš 50 proc. Visoje ES 26 mln. žmonių neturi darbo.

Griežtų priemonių šalininkai teigia, jog veiksmai, kurių buvo imtasi, buvo būtini tam, kad būtų sumažintas įsiskolinimų viršijimas. Tačiau įsiskolinimų dalis BVP atžvilgiu nuo 2008 m. kilo visuose (ES) regionuose, o ypač JK bei euro zonos periferijoje, kur griežtos taupymo priemonės buvo taikomos drastiškiausiai. Dėl prastos ekonomikos analizės bei netinkamai atliktų paskaičiavimų, griežtos taupymo politikos šalininkai prisidėjo prie to, kad krizės įveikimas ir ekonominis atsigavimas tapo sudėtingesnis ir brangesnis.

Ar yra alternatyvių būdų pasiekti greitą ekonominio augimo atsigavimą bei nedarbo mažinimą? Žinoma, kad taip. Vokietijoje vyriausybė turėtų skatinti atlyginimų kėlimą, kad padidintų vartojimą, bei didinti importą iš likusios Europos dalies. Pastaruoju metu Vokietijoje atlyginimai ėmė kilti, tačiau tai vyksta per lėtai. Stebėtina, tačiau galinti pasigirti pirmaujančia ekonomika Vokietija neturi nustatyto minimalaus atlyginimo. Tiek Socialdemokratų (SPD), tiek ir Žaliųjų partija siūlo nustatyti minimalų atlyginimą.

Fiskalinė konsolidacija Vokietijoje priimta per greitai tiek federaliniu, tiek ir regioniniais lygmenimis. Ypač žalingai veikia politika, kad federalinės žemės (Länder) negali turėti naujų įsiskolinimų nuo 2020m . Geriausiu atveju ši politika turėtų būti pakeista. Jei tai nėra įmanoma, tada konsolidacija turėtų būti pasiekta didinant mokesčius, kad būtų išlaikytos ar padidintos investicijos į tokius sektorius kaip žalioji infrastruktūra. Pastarojo meto modeliavimas rodo, kad tokios investicijos gali paskatinti ekonominį augimą ir nedarbo mažėjimą tiek Vokietijoje, tiek likusioje Europos dalyje.

Lėtesnė fiskalinė konsolidacija JK taip pat akivaizdi. Jei fiskalinė konsolidacija JK būtų atidėta iki ekonominio augimo atsigavimo, BVP rodikliai būtų pasiekę reikšmingai aukštesnį lygmenį 2012 m. nei vykdant dabartinę griežtą taupymo politiką. Kaip pažymi Tarptautinis valiutos fondas (TVF), per ankstyvas fiskalinis griežtumas yra ypatingai netinkamas tada, kai fiskaliniai multiplikatoriai yra labai aukšti ekonominės krizės metu ar po jos, o privataus kapitalo bankų skolinamų pinigų nepakanka dėl didelės rizikos. Vėl gi, aukštesnis JK ekonomikos augimas per prekybą keltų likusioje ES dalyje, pakeisdamas užburtą nesėkmių ratą efektyvesniais santykiais.

Fiskalinės konsolidacijos sparta taip pat turėtų sumažinta ES periferijos valstybėse. Taip vadinama „troika“ – Europos Komisija (EK), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB) – turėtų leisti lėtesnę fiskalinę konsolidaciją bei remti priemones, skatinančias ekonominį augimą ir nedarbo lygio mažėjimą per ekonomiškai gyvybingus projektus. Graikijos situacija labiausiai neatidėliotina, nes šios šalies BVP sumažėjo ketvirtadaliu.

Nors valstybinės priemonės yra be abejonės svarbios, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama veiksmams visos ES lygmeniu. Padengtosios Europos investicijų banko (EIB) – Europos viešojo vystymosi banko – akcinio kapitalo dalies padvigubinimas tapo įžvalgiu ES vadovų sprendimu. Tačiau iki pat dabar tai nebuvo efektyviai panaudota. Iš tiesų tai privedė prie neefektyvaus produktyvumo, privedusio prie to, kad EIB skolinimas krito 2012 m., o privačių bankų skolinimas sumažėjo visoje ES. Svarbu tai, kad EIB skolinimas auga greitai. EIB skolinimas smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms auga pakankamai ženkliai, augimas turėtų būti dar didinamas, nes smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės – svarbus darbo vietų kūrimo faktorius. Tai turėtų būti pildoma didėjančiu investicijų į decentralizuotus projektus finansavimu, kurie skatina inovacijas bei didina energijos panaudojimo efektyvumą.

Būtų ypač efektyvu, jei EIB paskolos butų iš dalies finansuojamos valstybinių vystymosi bankų, nes tai padidintų EIB paskolų multiplikatorių bei valstybinių viešųjų išteklių vertę keliančią jėgą. Vokietija turi didelį, efektyvų ir pelningą vystymosi banką – „KfW“. Prancūzija ką tik įkūrė viešojo vystymosi banką; darbo partija pateikė siūlymą britų investiciniam bankui finansuoti tiek infrastruktūrą, tiek ir smulkųjį bei vidutinį verslą. Krizės paveiktos valstybės, pavyzdžiui, Graikija ir Airija taip pat jaučia neatidėliotiną poreikį kurti valstybinio vystymosi banką. ES biudžetas turėtų būti restruktūrizuotas, kad būtų padidinta dalis, skiriama investicijoms ir augimui. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas priemonėms, skirtoms kuo skubesniam nedarbo lygio mažinimui.

ES turi aiškią politiką skatinti ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą bei žmonių tikėjimą. Viskas, ko reikia politikams ir valdininkams – turėti viziją ir nepritrūkti drąsos ją įgyvendinti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA