„Teisės aktai, kuriais užtikrinamas vienodas darbo užmokestis už vienodą darbą, lygybė darbo vietoje, minimalios teisės eiti motinystės atostogų ir lyčių lygybė yra Europos laimėjimas. Tačiau dar galima daug nuveikti siekiant visiškos lyčių lygybės. Darbo užmokesčio skirtumai vis dar didžiuliai. Negana to, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas sumažėjo dėl mažėjančio vyrų darbo užmokesčio, o ne dėl didėjančio moterų darbo užmokesčio, – sakė už teisingumą atsakinga Europos Komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Vienodo užmokesčio už vienodą darbą principas į ES sutartis įtrauktas 1957 m. Pats laikas, kad jis taptų realybe ir darbo vietoje.“

Šiandien paskelbtoje ataskaitoje vertinama, kaip ES šalyse taikomos vienodo darbo užmokesčio nuostatos, ir numatoma, kad ateityje sunkiausia visų valstybių narių užduotis bus tinkamai taikyti ir įgyvendinti 2006 m. Lygių galimybių direktyvos nuostatas.

Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, užtikrino, kad valstybės narės tinkamai perkeltų į nacionalinę teisę ES vienodo traktavimo taisykles. Ji pradėjo pažeidimų bylas prieš 23 valstybes nares dėl to, kaip jos į nacionalinę teisę perkėlė tam tikrus ES lyčių lygybės teisės aktus. Visos bylos, išskyrus vieną, buvo nutrauktos.

Vis dėlto, šios dienos ataskaitoje patvirtinama, kad veiksmingai taikyti vienodo darbo užmokesčio principo neįmanoma dėl neskaidrių darbo užmokesčio sistemų, dėl aiškių vienodo užmokesčio kriterijų nebuvimo ir dėl informacijos su tokia nelygybe susidūrusiems darbuotojams trūkumo. Skaidresni atlyginimai galėtų pagerinti dėl nevienodo užmokesčio nukentėjusiųjų padėtį, nes tokiems asmenims būtų lengviau palyginti savo ir kitos lyties darbuotojo darbo užmokestį.

Tolesni veiksmai. Iš tiesų tik dvi valstybės narės (Prancūzija ir Nyderlandai) pakankamai ir aiškiai perkėlė 2006 m. Lygių galimybių direktyvą į nacionalinę teisę, kad iš jų nebereikėtų papildomos informacijos. Komisija stebi likusias 26 valstybes nares ir sieks užtikrinti, kad ES teisės aktais įtvirtintos teisės būtų visiškai taikomos ir įgyvendinamos. Prireikus turėtų būti pradedama pažeidimo nagrinėjimo procedūra.

Lyčių lygybė yra vienas pamatinių Europos Sąjungos principų. Vienodo darbo užmokesčio principas įtvirtintas Sutartyse 1957 m. ir yra įtrauktas į Direktyvą 2006/54/EB dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje.

Europos Komisijos parama valstybėms narėms vykdant savo pareigą kovoti su moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumu yra svarbus Komisijos įsipareigojimas ir prioritetas, įtvirtintas Europos Komisijos 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijoje .

Kartu su šiandien paskelbta ataskaita pateikiama išsami nacionalinių ir ES teismų praktikos vienodo darbo užmokesčio srityje apžvalga, taip pat apžvelgiami Komisijos veiksmai kovojant su šia problema ir pateikiami nacionalinės gerosios patirties pavyzdžiai.

Komisijos veiksmų mažinant moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus pavyzdžiai: iniciatyva „Lygybė atsiperka“ , metinės konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, kuriose valstybės narės raginamos naikinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus, Europos Vienodo darbo užmokesčio diena, dalijimasis gerąja patirtimi ir valstybių narių iniciatyvų finansavimas iš struktūrinių fondų.

Nacionalinio lygmens gerosios patirties siekiant vienodo darbo užmokesčio pavyzdžiai:

Belgijos Parlamentas 2012 m. priėmė įstatymą, pagal kurį bendrovės įpareigojamos kas dvejus metus atlikti lyginamąją darbo užmokesčio struktūros analizę. Belgija taip pat yra pirmoji ES šalis, paminėjusi Vienodo darbo užmokesčio dieną (2005 m.).

Prancūzijos 2006 m. Vienodo moterų ir vyrų darbo užmokesčio aktu reikalaujama, kad bendrovės praneštų apie darbo užmokesčio dydį ir savo planus naikinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą. Be to, pagal minėtą aktą darbdaviai turi parengti metinę lyčių lygybės ataskaitą ir pateikti ją darbuotojų atstovams.

Austrijos lygių galimybių aktu bendrovės įpareigojamos parengti vienodo darbo užmokesčio ataskaitas. Taisyklės pradedamos taikyti laipsniškai ir šiuo metu jau yra privalomos bendrovėms, kuriose dirba daugiau nei 250, 500 ir 1 000 darbuotojų. Bendrovės, kuriose dirba daugiau nei 150 darbuotojų, ataskaitą privalės pateikti nuo 2014 m.