Apie tai rašo dienraštis „The Telegraph“. Atvykusiems iš Vakarų šalių asmenims aktyviai brukama prieš vakarus nukreipta ideologija, jie apmokomi naudotis sprogmenimis prikimštais automobiliais, mirtininkų diržais, o tada išsiunčiami atgal į savo gimtinę, kur gavę įsakymą kuria teroristines grupuotes ir inicijuoja islamo propagandą.

Jie dažnai kalba apie teroristinius aktus. Aptaria, ką tiksliai norėtų susprogdinti Europoje ir JAV. Kiekvienas iš jų turi savo tikslą. Į šį pavojų rimtai žvelgia Jungtinės Karalystės (JK) MI-5 saugumo tarnyba – jai tenka vis daugiau resursų skirti darbui su iš Sirijos grįžtančiais džichadistais. Apie tai kalba ir Skotland Jardo kovos su terorizmu padalinio vadovas Richardas Waltonas, kuriam jau dabar tenka vykdyti daugybę operacijų, skirtų gyventojų apsaugojimui nuo teroristinių pavojų.

Visuomenė suvokia šios problemos rimtumą. Sirija keičia žaidimo taisykles. Šimtai asmenų išvyksta iš JK į Siriją, jei ten jie nenužudomi, jie radikalizuojasi. Buvusio džichadisto Shirazo Maherio, kuris šiuo metu dirba karaliaus koledžo Londone tarptautinių radikalizacijos tyrimų centre, manymu, iš 500 Sirijoje kovojančių britų apie 50 jau sugrįžo atgal į JK, o kiti galimai grįš vėliau, jei nežus, o tai reiškia, kad šie asmenys gali pamėginti įvykdyti išpuolius, panašius į Londone įvykusius autobusų sprogdinimus arba rugsėjo 11-osios išpuolį JAV.

Prieš kelias dienas „iTele“ televizijos studijoje kalbėjęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Manuelis Vallsas pavadino iš Sirijos grįžtančius džichadistus didžiausiu pavojumi šalies saugumui artimiausiais metais. M. Vallso teigimu, į Prancūziją gali sugrįžti iki 700 kovotojų, o 76 jau yra grįžę. Labiausiai nerimą kelianti tendencija – tai nepilnamečių, išvykstančių į Siriją, augimas. Vien 2014 m. Prancūzijos žvalgyba identifikavo 6 paauglius, kurie planavo išvykti kariauti į Siriją.

Kaip rašo laikraštis „La Libre Belgique“, remdamasis Belgijos specialiųjų tarnybų pateiktais duomenimis, Sirijoje jau dabar kovoja 4–5 tūkst. ES šalių narių pilietybę turinčių asmenų. Šis skaičius ženkliai viršija skaičius, apie kuriuos buvo kalbama anksčiau. Paprastai buvo minima, kad džichadistų iš Europos yra 1 200–1 700. Šie duomenys buvo paviešinti 2013 m. gruodžio mėn. „Washington Post“ tinklaraštyje. Buvęs JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) darbuotojas Johnas Schindleris iš esmės sutinka su kolegų, kurie stebi situaciją Sirijoje, pateikiama informacija. 2013 m. BBC pateikė bendrą visų Sirijoje kovojančių džichadistų iš užsienio įvertinimą bei pareiškė, kad jų Sirijoje yra 11 tūkst.

Tačiau kalbama ne tik apie Vakarų valstybių piliečius, kurie kelia pavojų saugumui. Karas Sirijoje bei ir vėl įsiplieskiantis karas Irake reiškia vis didesnį naujų bėglių skaičių. Viso už Sirijos ribų šiuo metu yra apie du milijonai šios valstybės piliečių. Europoje oficialiai prieglobsčio yra paprašę apie 30 tūkst. sirų, o Europos valstybės žada suteikti prieglobstį tik apie 12 tūkst. asmenų. Tikrasis Europoje atsiduriančių sirų skaičius ženkliai didesnis, o žmogaus teisių gynimo organizacijos daro Vakarų valstybių valdžioms spaudimą ir reikalauja atverti duris dar didesniam pabėgėlių skaičiui.

Kyla klausimas, ar gali Europos valstybių teisėtvarkos institucijos garantuoti, kad tarp dešimties tūkstančių pabėgėlių nebus nė vieno islamo kovotojo, kurio tikslas nėra geresnio gyvenimo paieškos? Kitaip tariant, be akivaizdaus džichadistų keliamo pavojaus, Europa taip pat susiduria ir su juridinio ir socialinio plano, skirto augančio pabėgėlių srauto iš regiono, kuriame vyksta karas, problema.