Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (3)
Europiečiai: blogiausia dar laukia ateityje

Europiečiai: blogiausia dar laukia ateityje

Artėjant gegužės 25 d. įvyksiantiems Europos Sąjungos (ES) rinkimams, paviešinti neseniai atlikto tyrimo rezultatai, rodantys, kad dauguma ES šalių narių gyventojų įsitikinę, jog krizė dar nesibaigė, o blogiausia jų dar laukia ateityje.

„Eurobarometro“ atliktas tyrimas, kurio rezultatus gegužės 12 d. paviešino Europos Komisija (EK), liudija, kad europiečiai vis dar nėra užtikrinti dėl savo ateities, rašo „Euractiv“.

Remiantis šio tyrimo rezultatais, 44 proc. ES šalių narių gyventojų įsitikinę, kad jau pasiektas neigiamo krizės poveikio pikas, tuo tarpu 47 proc. įsitikinę, kad blogiausia dar laukia ateityje.

Tačiau vis dėlto šio tyrimo rezultatai optimistiškesni nei nuotaika, vyravusi atliekant gyventojų apklausą 2009 m. gegužės – birželio mėn. Optimistiškiausiai ateitį vertina Rumunijos (76 proc.), Maltos (71 proc.) ir naujosios ES šalies narės Kroatijos (67 proc.) gyventojai.

Prognozuojama, kad po šį mėnesį įvyksiančių ES rinkimų Europos Parlamente (EP) atsidurs rekordinis euroskeptiškų pažiūrų europarlamentarų skaičius. Prancūzijos Nacionalinis frontas, Jungtinės Karalystės (JK) Nepriklausomybės partija ir Italijos partija „Penkių žvaigždžių judėjimas“ – tai trys euroskeptiškos partijos, pretenduojančios į 20 vietų naujajame EP.

Taip pat prognozuojama, kad savo neonacistinių politinių pažiūrų neslepiančios partijos „Auksinė aušra“ Graikijoje ir „Jobbik“ Vengrijoje taip pat gali laimėti kelias vietas naujajame EP.

Euroskeptiškų partijų sėkmė iš esmės atspindi ES valstybių narių optimizmo rodiklius: Graikija, Italija, Prancūzija, JK ir Vengrija patenka į šalių, kuriose optimizmo dėl ES ateities rodikliai žemiausi, dešimtuką.

Paklausti, kurios problemos yra opiausios ir kurių sprendimas yra būtiniausias, europiečiai dažniausiai minėjo nedarbą ir ekonominę situaciją. Taip pat 10 proc. visų ES šalių narių gyventojų viešuosius finansus paminėjo kaip vieną iš dviejų pagrindinių iššūkių.

Kiti probleminiai klausimai susiję su nacionaliniais ypatumais, kurie dažnai eskaluojami rinkiminėse kampanijose. Maltoje imigracijos ir emigracijos klausimą kaip prioritetinį įvardijo 35 proc. gyventojų, tuo tarpu Bulgarijoje – 30 proc. JK 20 proc. respondentų kaip vieną iš dviejų svarbiausių probleminių klausimų įvardijo imigraciją.

Klimato ir aplinkosaugos klausimai labiausiai rūpi švedams. 22 proc. šios šalies gyventojų kaip vieną iš dviejų svarbiausių klausimų įvardijo klimato kaitą, o 17 proc. – aplinkosaugą.

Taip pat respondentų buvo paklausta, ar jie mano, kad jų šalies ateitis būtų geresnė išstojus iš ES.

Daugiausiai teigiamai atsakiusių į šį klausimą buvo Kipre ir JK. 51 proc. Kipro gyventojų visiškai sutiko arba buvo linkę sutikti su šiuo teiginiu, tuo tarpu taip manančių JK gyventojų buvo 47 proc.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA