Vertėtų nepamiršti, kad Paryžius pasmerkė Rusijos karinę intervenciją į Ukrainą bei sustabdė pasirengimą Didžiojo aštuoneto (G8) viršūnių susitikimui.
M. Le Pen pareiškė, kad Ukrainos situacija jai kelia nerimą, nes bet kurią akimirką ši situacija gali paaštrėti dėl Rusijos ir Ukrainos karių susidūrimo.
Taip pat kaip ir V. Putinas, M. Le Pen laikosi nuomonės, kad Ukrainoje yra ekstremistų, todėl, anot jos, bet koks susidūrimas gali turėti rimtų pasekmių. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad Ukraina yra draugiška valstybė taip pat kaip ir Rusija. Kai, M. Le Pen teigimu, kyla Šaltojo karo nuojauta, tai negali kelti nerimo.
Ji įsitikinusi, kad Ukrainos krizė gali būti išspręsta tik derybų keliu. Tačiau savo interviu "Radio France Internationale" (RFI) M. Le Pen leido suprasti, kad dėl to, kas vyksta Ukrainoje, kalta Europos Sąjunga (ES).
M. Le Pen teigė: "Kalti visi, jei galima taip pasakyti. Visų pirma, kalta ES, nes įpylė žibalo į ugnį bei prisidėjo prie to, kad sukilimas virto revoliucija. Dalį ukrainiečių pavyko įtikinti, kad Ukraina gali prisijungti prie ES, tačiau tai visiškai neteisinga. Būtina aiškiai išsakyti, kad europiečiai nenori, jog Ukraina prisijungtų prie ES. Maža to, europiečiai nenori ES matyti Albanijos, Makedonijos ir Turkijos. Šiuo metu yra įsiplieskęs konfliktas, nes Krymas – tai regionas, kuriame gyvena rusakalbiai gyventojai, todėl galima būtų teigti, kad šis regionas yra beveik rusiškas. Dalyje Ukrainos teritorijos gyvena rusakalbiai, kitoje Ukrainos dalyje – ukrainiečių kalba kalbantys gyventojai. Tiek vieni, tiek ir kiti turi teisę pasisukti į Vakarus arba į Rytus. Vis dėlto matau tik vieną išeitį tam, kad Ukrainoje būtų užtikrinta taika ir vientisumas, - būtina sudaryti savotišką federaciją, kurioje kiekvienam regionui būtų užtikrinta teisė į autonomiją".
M. Le Pen taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad būtina vadovautis diplomatinėmis priemonėmis. „Kol kas tai daro tik Vokietija, todėl diplomatinėje arenoje Prancūzijos balso negirdėti jau keletą metų“, - įsitikinusi M. Le Pen.
Pasak jos, būtina rasti bendrą sprendimą tam, kad Ukraina išliktų vieninga ir suvereni valstybė. Tuo pačiu šis sprendimas padėtų trims dideliems regionams išsaugoti autonomiją tam, kad būtų atsižvelgta į mažumų teises. Būtent tai ir yra viena iš nerimo dėl Krymo priežasčių.
RFI paklausta, ar yra sakiusi, kad Rusija – draugiška valstybė ir ar mano, kad Prancūzija šiuo metu nusiteikusi Rusijos atžvilgiu draugiškai, M. Le Pen atsakė: "Tikrai ne, nes diplomatine prasme Prancūzija jau ilgą laiką paklūsta JAV. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as neturi savo pozicijos.
Tiesa, man labai gaila, kad F. Hollande’as negina Prancūzijos interesų. Visų pirma jis gina JAV interesus, o Rusijos atžvilgiu vykdo Šaltąjį karą primenančią politiką – tai akivaizdu. Susidaro įspūdis, kad Rusijos atžvilgiu elgiamasi prasčiau nei TSRS laikais. Žinau, kad Prancūzijoje buvo nemažai žmonių, kurie palankiai vertino TSRS, nes jie buvo artimi ideologine prasme. Tačiau, mano manymu, nevertėtų trankyti durų prieš Rusijos nosį – tai nėra tinkama išeitis tam, kad būtų vykdomos derybos su šia didžia tauta bei ekonomine galiūne. Į tai būtina atsižvelgti. Rusija turi strateginių interesų, būtina stiprinti mūsų ryšius taip pat ir energetikos srityje. Esame tos pačios civilizacijos atstovai, todėl nematau priežasčių, kodėl turėtume nepasitikėti vieni kitais. Jei šių žingsnių būtų imtasi prieš keletą metų, dabar Prancūzija galėtų atliktų svarbius manevrus, kuriuos šiuo metu sėkmingai atlieka Vokietija".