Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Romai protestuoja

Europarlamentarai nori, kad Bulgarijos ir Rumunijos piliečiai galėtų laisvai gyventi ir dirbti ES

Europarlamentarai rūpinasi tuo, kad naujausių ES šalių narių - Bulgarijos ir Rumunijos - piliečiai dešimtyje ES šalių narių negali įsidarbinti be jokių apribojimų. Šis klausimas tapo itin aktualus Prancūzijai pradėjus romų deportaciją.

Šią savaitę Strasbūre po vasaros atostogų susirinkusioje plenarinėje Europos Parlamento sesijoje EP socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos (S&D frakcijos) vardu šiuo klausimu domėsis pustuzinis europarlamentarų.

Jie ketina užduoti klausimą Europos Komisijai (EK), kokias priemones EK svarsto, siekdama paraginti valstybes nares toliau atverti savo darbo rinkas darbuotojams, atvykstantiems iš Rumunijos ir Bulgarijos.

„Ar Komisija nemano, kad esama galimos rizikos, jog pratęsus dabartinių apribojimų Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojams galiojimo laiką atsirastų atskira de facto antrarūšių ES piliečių kategorija?“, - klausia europarlamentarai.

Pasak jų, EK galėtų išanalizuoti nelegalių darbuotojų, atvykstančių iš Rumunijos ir Bulgarijos, darbo ir gyvenimo kitose ES valstybėse narėse sąlygas ir parengti su šiais klausimais susijusį tyrimą. Be to, galėtų ištirti nelegalios darbo jėgos poveikio iš Rumunijos ir Bulgarijos kitoms ES šalims narėms.

Pasak ES naujienas skelbiančio portalo euractiv.com, Bulgarijos ir Rumunijos piliečiai yra labiau pažeidžiami ir labiau rizikuoja būti išsiųsti iš Prancūzijos nei kiti ES piliečiai, kadangi jiems norint gauti leidimus ten gyventi prieš tai reikia gauti leidimus dirbti.

Vieni leidžia gyventi, kiti - ne

Pasak portalo, 2014 metų sausį, praėjus septyneriems metams po to, kai šios šalys įsijungė į ES, darbuotojai iš Bulgarijos ir Rumunijos galės dirbti visoje Sąjungoje be apribojimų.

Dabar tokias teises bulgarams ir rumunams suteikia 15 ES šalių narių, tarp jų ir Lietuva: Danija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija, Vengrija, Graikija, Ispanija, Portugalija ir Čekija.

Tačiau laisvas darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos judėjimas yra vis dar apribotas dešimtyje ES šalių narių – Belgijoje, Vokietijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Maltoje. Paprastai iš bulgarų ir rumunų reikalaujama kartu gauti ir leidimus dirbti.

Prancūzijoje leidimo dirbti turi paprašyti darbdavys, o specialus departamentas tada išanalizuoja padėtį tos konkrečios profesijos darbo rinkoje. Leidimas gali būti ir nesuteiktas, jeigu kokioje nors profesijoje vyrauja didelis nedarbo lygis. Be to, pasak euractiv.com, per pirmuosius penkerius gyvenimo Prancūzijoje metus, užsieniečiai darbuotojai, jeigu pareikalaujama, turi pristatyti darbo sutartį.

Prancūzija pradėjo deportuoti romus iš savo teritorijos. Kartu jos atstovai teigia, kad Rumunija neturėtų teisės ES piliečiams laisvai judėti tarp šalių narių interpretuoti kaip galimybės atsikratyti romų, juos iškeliant į kitas šalis.Euractiv.com cituojamo Pierre Lellouche, Prancūzijos valstybės sekretoriaus Europos reikalams, duomenimis, Europoje yra apie 11 mln. romų, iš kurių apie 9 mln. yra visateisiai ES piliečiai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA