Ukrainos krizė susijusi ne vien su politika, tačiau taip pat ir su gamtinėmis dujomis. Būdama pagrindine gamtinių dujų tiekėja, Rusija patenkina apie trečdalį Europos gamtinių dujų poreikio, o Ukraina – tai svarbi dujų tranzito valstybė.
Kaip praneša DW, beveik 40 proc. dujų, suvartojamų Vokietijoje, tiekiamos iš Rusijos. Baltijos valstybių priklausomybė nuo Rusijos dujų dar didesnė: Rusija tiekia beveik 100 proc. gamtinių dujų, suvartojamų šiose valstybėse. Ukrainos, kuri taip priklauso nuo rusiškų dujų, krizė sukėlė nerimą dėl dujų tiekimo Europai. Puikiai žinoma, kad Maskva linkusi išnaudoti dujų milžinės „Gazprom“ svertą politiniais tikslais.
Du kartus nuo 2006 m. Rusija buvo nutraukusi dujų tiekimą Ukrainai dėl nesutarimų, įtakotų ginčais dėl tranzito sąlygų ir tarifų. Rusija taip pat pateikė kaltinimus Ukrainai, kad ši naudojasi dujomis iš per šią valstybę besidriekiančių dujotiekių. Šią savaitę dujų milžinė „Gazprom“ pranešė stabdanti 30 proc. nuolaidos taikymą dujoms, skirtoms Ukrainos rinkai, bei pareikalavo šios šalies padengti susidariusius įsiskolinimus. Šis reikalavimas – stiprus smūgis šaliai, šiuo metu balansuojančiai ties bankroto riba.
Kas gi atsitiks, jei konfliktas pagilės dar labiau, o Maskva nutrauks dujų tiekimą? Ekspertų nuomone, Vakarų Europos valstybėms toks scenarijus turbūt nereikštų didelės katastrofos.
„Tai neturėtų didelio poveikio ES“, - įsitikinęs Jonas Gratzas iš Ciuriche įsikūrusio Saugumo tyrimų centro. Jis taip pat pridūrė, jog dujų tiekimo nutraukimas pakenktų Rytų Europos valstybėms, tokioms kaip Vengrija ir Bulgarija, daug labiau nei Vakarų Europos valstybėms, kuriose dujų saugyklos vis dar pripildytos 60 proc., o tokio kiekio pakaktų keturiems mėnesiams.
„Tarptautinės gamtinių dujų rinkos perpildytos“, - įsitikinusi energetikos ekspertė iš Berlyne įsikūrusio Vokietijos Ekonominių tyrimų instituto Claudia Kemfert. Tačiau C. Kemfert priduria, kad ilgalaikėje perspektyvoje Europa nėra pasirengusi pirkti trečdalį trūkstamų gamtinių dujų iš kitų rinkų. „Tai ypač aktualu Pietų Europos valstybėms, kurios perka didelį rusiškų dujų kiekį“, - sakė ji.
Jei dujų tranzitas per Ukrainą būtų sustabdytas, dujos iš Rusijos būtų tiekiamos per dujotiekį „Nord Stream“, kuriuo gamtinės dujos per Baltijos jūrą teikiamos į Vokietiją. Be to, egzistuoja „Yamal-Europe“ gamtinių dujų dujotiekis, besidriekiantis per Baltarusijos ir Lenkijos teritoriją į Vokietiją. Jei Rusija sustabdytų dujų tiekimą visais dujotiekiais, suskystintos gamtinės dujos galėtų būti gabenamos tanklaiviais iš Artimųjų Rytų. Tačiau Vokietija neturi terminalo tokių tanklaivių iškrovimui. Jei dujų tiekimo nutraukimas užsitęstų, būtų žvalgomasi galimybių gabentis gamtines dujas iš Alžyro ir Nigerijos.
Didžiausia Rusijos klientė
Tiek Europos Komisija (EK), tiek ir Vokietijos vyriausybė tvirtina, kad Krymo rizė nekelia pavojaus gamtinių dujų tiekimui į Europos Sąjungą (ES). Kaip teigia Vokietijos ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis, Rusija visada gerbė sutartis, pasirašytas su Vakarų Europos valstybėmis.
„Šiuo metu nėra jokių priežasčių nerimauti“, - patikino už energetiką atsakingas eurokomisaras Guntheris Oettingeris bei pridūrė, kad gamtinių dujų rezervai dėl šiltesnės žiemos iš tiesų gausesni, nei buvo praėjusiais metais.
Mažai tikėtina, kad Rusija nutrauks dujų tiekimą į Europą. „Rusija stipriai priklausoma nuo energijos šaltinių tiekimo į Europą“, - įsitikinusi C. Kemfert. „Apie 60 proc. pajamų ši valstybė gauna iš naftos, gamtinių dujų ir anglies eksporto. Didžioji dalis šių žaliavų gabenama į Europą“, - pridūrė ji.
Be to, kaip teigia J. Gratzas, vertėtų kitaip vertinti Rusijos situaciją dėl šios valstybės priklausomybės nuo Europos rinkos. Viena iš galimybių, jo teigimu, - tai griežtų Europos rinkos taisyklių taikymas „Gazprom“ pasirašytų sutarčių įgyvendinimui. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dažnai naudojosi šia energetine gigante, siekdamas geopolitinių tikslų. Jei Europos valstybės nutrauktų rusiškų dujų importą, tai turėtų neigiamo poveikio „Gazrom“, nes 60 proc. šios įmonės pajamų gaunamos iš Europos rinkos.
„Jei problemų kils „Gazprom“, jų nepavyks išvengti ir V. Putinui, nes jam šios įmonės reikia tam, kad būtų vykdomi projektai Rusijoje, tokie kaip Sočis bei dujų tiekimas į kaimo vietoves. Be to, ši įmonė jam būtina sėkmingam užsienio politikos vykdymui“, - patikino J. Gratzas.
Spaudimas Ukrainai
Šiuo metu Rusija yra trečioji pagal svarbą ES prekybos partnerė. 2012 m. Rusija eksportavo į ES prekių, kurių vertė siekė 215 mlrd. eurų (apie 742 mlrd. litų) bei importavo iš 28 ES priklausančių valstybių narių prekių, kurių vertė siekė 123,4 mlrd. eurų (apie 426 mlrd. litų). Šiuo metu Vokietija yra trečioji pagal svarbą Rusijos prekybos partnerė, tačiau Vokietijos prekybos partnerių sąraše Rusija užima tik 11-tą vietą, tuo tarpu Lenkija atsidūrusi 10-oje šio sąrašo vietoje.
Tačiau situacija Ukrainoje toli gražu nėra stabili, todėl ES kelia nerimą galimi dujų tiekimo trikdžiai. Po šią savaitę įvykusio ES šalių narių energetikos ministrų susitikimo, G. Oettingeris pareiškė, kad ES svarsto galimybę suteikti Ukrainai paramą, kad ši galėtų padengti įsiskolinimus Rusijai. Taip pat svarstoma galimybė tiekti dujas Ukrainai per dujotiekius, besidriekiančius per Slovakijos teritoriją.