Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (7)
Omaras Osama bin Ladenas

Europa – užuovėja karo nusikaltėliams ir arabų princesėms

Europą šią savaitę sudrebino žinia, kad vien tik Didžiojoje Britanijoje gyvena beveik 100 užsieniečių, galimai vykdžiusių karo nusikaltimus. Ši statistika tik patvirtino, kad į Europą prašyti prieglobsčio atvyksta vis daugiau asmenų: tiek vargo ir karo baisumų prispaustų, tiek kilmingų ir turtingų, tiek ir galimai nusikaltusių žmogiškumui.

Kai kurioms Europos Sąjungos (ES) šalims masiškai plūstantys pabėgėliai tampa vis sunkiau įveikiamu iššūkiu ir net kelia tarpvalstybinius nesutarimus.

Bauginanti statistika

Viena iš prigimtinių žmogaus teisių yra teisė ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir šiuo prieglobsčiu naudotis. Prieglobsčio formos Europoje gali būti įvairios – pabėgėlio statusas, papildoma apsauga, laikinoji apsauga. „Eurostat“ duomenimis, prieglobsčio prašytojų ES skaičiai svyruoja kiekvienais metais. Pavyzdžiui, 2006 m. prieglobsčio prašė per 200 tūkst. žmonių, o 2011 – gerokai per 300 tūkst.
 
Pažvelgus, kokių šalių gyventojai nori prisiglausti Europoje, pastaruosius kelis metus matome milžiniškus Afganistano pabėgėliųsrautus . 2011 m. net 28 tūkst. jų norėjo gauti prieglobstį ES. Antroje vietoje – Rusijos federacijos piliečiai. Jų prašymų 2011 m. priskaičiuojama per 18 tūkst. Trečioje vietoje – pabėgėliai iš Pakistano, kurių net 15 tūkst. norėjo gyventi Europos šalyse. Nemažai prieglobsčio prašytojų buvo ir iš Irako, kitų šalių.

Daugiausiai pabėgėlių 2011 m. norėjo apsistoti Prancūzijoje (per 57 tūkst.) ir Vokietijoje (per 53 tūkst.). Taip pat populiarios šalys yra Italija (per 34 tūkst.), Belgija (per 31 tūkst.) ir Švedija (per 29 tūkst.) D. Britanijoje prieglobsčio prašė per 26 tūkst. žmonių.

Dauguma – beveik 55 nuošimčiai prašančių yra jauno amžiaus, ne senesni nei 35 metų asmenys. Beveik ketvirtadalis visų prieglobsčio prašytojų – nepilnamečiai, kai kurie jų atvykę be artimųjų. Nors naujausios statistikos dar nėra, akivaizdu, jos pastaruoju metu itin padaugėjo prieglobsčio prašytojų iš „arabų revoliucijos” apimtų šalių, tokių kaip Sirija, Libija, Tunisas.

Plūsta minios

Sirijos pabėgėliai
Sirijos pabėgėliai
© AFP/Scanpix

Į Europą pabėgėliai iš šių ir kitų šalių plūsta tiek pavieniui, tiek ir organizuotai. Nuo jau minėto „arabų pavasario“ sukelto pabėgėlių srauto ypač kenčia tokios šalys kaip Italija ar Malta. Laivais į Italiją atvykstančių pabėgėlių skaičius pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai, beveik padvigubėjo. Per pirmuosius šešis 2013 metų mėnesius Italijos pakrantėje išsilaipino beveik aštuoni tūkstančiai pabėgėlių. Dar sunkiau Maltai. Šio šalyje vienam tūkstančiui gyventojų teko 22 prieglobsčio prašantys atvykėliai – daugiausiai visoje Europoje. Kitas šalis taip pat pasiekia vis daugiau prieglobsčio prašytojų, nors sąlygos, kuriomis žmonės bando patekti į Europą, dažnai būna pasibaisėtinos ir labai pavojingos.

Atvykėliai sukelia nemažai problemų ir vietos valdžiai. Štai Italijoje pabėgėliams suteikus laikinus leidimus gyventi šalyje, jie galėjo laisvai judėti ES. Gavę laikinus leidimus laisvai keliauti po šalį, atvykėliai ėmė migruoti į kitas ES nares, kurios pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Tokia konfrontacija tarpvalstybiniame lygmenyje buvo kilusi tarp Italijos ir Prancūzijos.

Be to, nors valstybes, į kurias vis labiau plūsta prieglobsčio prašytojai, finansiškai remia Europos fondai, atvykstantieji nemažai atsieina ir nacionaliniams biudžetams, ne visada nori integruotis, o tai savo ruožtu didina vietos gyventojų ir kai kurių politikų nepasitenkinimą. Štai Italijos vidaus reikalų ministras, ultradešiniųjų politikas R. Maroni 2011 m. netgi ėmėsi kampanijos prieš prieglobsčio prašytojus. „Tikrųjų Suomių“ partija taip pat pasisakė už griežtesnę pabėgėlio statuso, socialinių garantijų ir suomiškos pilietybės suteikimo tvarką savo šalyje. Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų dešinioji „Partija laisvei“, vadovaujama antiislamisto ir euroskeptiko G. Wilderso, taip pat kalbėjo apie atvykėlių srautų ribojimą. Visuomenę baugina ir pasirodanti informacija, jog tikrai ne visi atvykstantys į Europą iš kitų regionų pabėgėliai atskleidžia tikruosius atvykimo motyvus.

Ieško saugumo, sotumo arba slapstosi

Galima išskirti tris pagrindines pabėgėlių grupes, pasiekiančias Europą. Pirmoji – tai žmonės, kurie bėga iš savo šalies dėl ten vykstančių ginkluotų konfliktų, humanitarinių krizių, iš tikro yra persekiojami arba jaučiasi nesaugūs. Antroji grupė – ekonominiai atvykėliai, dažnai bėgantys nuo skurdo ar ieškantys geresnio gyvenimo, didesnių uždarbių. Trečioji – karo ar kriminaliniai nusikaltėliai, siekiantys pasislėpti nuo teisingumo. Pastarosios dvi grupės neabejotinai neatskleidžia savo tikrųjų motyvų, todėl jas galima tik identifikuoti

Nustatyti, kiek kurios grupės asmenų yra bendrame pabėgėlių sraute, bandoma remiantis teisiniais kriterijais, specialiomis instrukcijomis, kurios turi atskirti tuos, kuriems iš tikro reikia prieglobsčio ar kitų apsaugos formų ir materialiniais tikslais ar nuo teisingumo pabėgusius asmenis. Iš 365 tūkst. prieglobsčio prašytojų 2011 m. galutiniame etape 42 tūkst. gavo pabėgėlio statusą, 39 tūkst. suteikta laikina apsauga, o 12 tūkst. suteikta teisė pasilikti dėl humanitarinių aplinkybių. Tai reiškia, kad tikrai ne visi atvykstantys į Bendriją pabėgėliai gauna prieglobstį ar kitas teisinės apsaugos formas.

Be to, siekiant kovoti su nusikaltėlių bandymais pasislėpti Europoje, įkurta Eurodac duomenų bazė. ES valstybių policijos pajėgos ir Europolas, siekdami kovoti su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais, galės pasinaudoti Eurodac baze, kurioje saugomi prieglobsčio prašytojų pirštų antspaudai.

Vis dėlto, kartais atvykėliams pavyksta apdumti ES pareigūnams akis. Štai D. Britanijoje praėjusiais metais gyveno 99 užsieniečiai, galimai įvykdę karo nusikaltimus. Apie atitinkamą Vidaus reikalų ministerijos sąrašą pranešė BBC. Šalies pareigūnai tyrė šimtus bylų, kuriose šalyje gyvenantys asmenys buvo kaltinami karo nusikaltimais arba nusikaltimais žmogiškumui. 99 atvejais ekspertai patarė neleisti įtariamiesiems toliau gyventi D. Britanijoje. Šie 99 asmenys siekė arba prieglobsčio, arba pilietybės. Kai kurie jų prašė pratęsti vizą. Iš nustatytų karo nusikaltėlių dviems dešimtims jau atsisakyta suteikti prieglobstį.

Tačiau D. Britanija – tikrai ne vienintelė ES šalis, kurioje įsikuria tokie bėgliai, tik ne visada pavyksta juos identifikuoti. Todėl be jau minėtų priemonių Bendrijoje su atvykėliais dirba nuolat kvalifikaciją keliantys specialistai, turintys nemažai ne tik teisinių, bet ir kitų sričių žinių.

Nuo sukilėlių iki monarchų

Saudo Arabijos princesė Sara bint Talal bin Abdulaziz
Saudo Arabijos princesė Sara bint Talal bin Abdulaziz
© telegraph.co.uk

Europos šalyse prieglobsčio prašo ne tik valtyse dešimtimis susispaudę ir sunkumų savo šalyse išvarginti žmonės, bet ir kilmingos bei turtingos asmenybės, įtakingi visuomenininkai ar politikai. Štai Sau­do Ara­bi­jos pri­nce­sė Sa­ra bint Ta­lal bin Ab­du­la­ziz 2012 m. paprašė prieglobsčio D. Britanijoje. Saudų dinastijos atstovės pareiškimas apstulbino ne tik D. Britaniją, bet ir visą Europą. Vis dėlto, pati Sa­ra bint Ta­lal bin Ab­du­la­ziz pabrėžė, kad jos prašymas yra motyvuotas Saudo Arabijoje kilusios intrigų ir šmeižto prieš ją kampanijos, o ji pati bijanti dėl savo saugumo. Prieglobstis kilmingai asmenybei buvo suteiktas.

Dar vienas ne ką mažiau Europos migracijos tarnybas šokiravęs prašymas – verslininko Omaro Osamos bin Ladeno, tuo metu tarptautinio teroristų tinklo lyderio sūnus, noras gauti politinį prieglobstį Ispanijoje. Savo sprendimą jis motyvavo tuo, kad dėl viešų pareiškimų tėvynėje jam gali grėsti pavojus.

Ne ką mažiau žymus pabėgėlis yra Achmedas Zakajevas. Buvęs Ičkerijos respublikos premjeras ir čečėnų sukilėlių atstovas Vakaruose nuo 2003 metų gyvena Didžioje Britanijoje, ten jam suteiktas politinis prieglobstis. Rusijos teisėsauga reikalauja išduoti čečėnų sukilėlių lyderį, bet D. Britanija atsisako, motyvuodami tuo, kad A. Zakajevas yra persekiojamas politiniais motyvais. Be sukilėlio, dar daugybė kitų, ne mažiau garsių Rusijos Federacijos gyventojų – nuo visuomenininkų, pareigūnų, iki milijardierių prašė politinio prieglobsčio Europos šalyse.

Į ES šalis bėga ir garsūs žurnalistai, visuomenininkai. Rusijos žurnalistė Jelena Maglevanaja paprašė politinio prieglobsčio kaimyninėje Suomijoje, kai tėvynėje buvo pagrasinta su ją susidoroti. Politikai ar jų artimieji – taip pat ne išimtis. Štai kad ir buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko vyras, kaltindamas dabartinę šalies valdžią politiniu persekiojimu, paprašė politinio prieglobsčio Čekijoje.

Taigi, šie garsūs ar turtingi žmonės, prašę pabėgėlio statuso, yra tik atskiri fragmentai bėglių nuo skurdo ir karų fone. Tačiau jie tik parodo, kad nereikia vadovautis vien stereotipais, o pabėgėliu gali tapti bet kurios valstybės pilietis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA