Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Eurokratija nebe už kalnų?

Eurokratija nebe už kalnų?

Apima „dežavu“ jausmas. Nedidelė šalis atsidūrė bėdoje, iki pat ausų ilindo į skolas, tikėdama iliuzine perspektyva netrukus išsivaduoti iš problemų. Tik kad niekas nenori jai skolinti pinigų, rašo lenkų sociokultūrinis savaitraštis „Przekrój“. O jos vadovai, nieko nepaisydami, įtikinėja pasaulį, kad viskas einasi kuo puikiausiai: galų gale, juk tuoj rinkimai.

Tuomet Briuselis skuba gelbėti situaciją: juk bankrutuojanti šalis gali su savimi į dugną nusitempti visą euro zoną. Taip prieš šešis mėnesius nutiko su Graikija, dabar – su Airija. Savo eilės jau laukia ir Portugalija, Ispanija bei Italija. Paskutinieji dveji krizės metai negailestingai apnuogino „Europos projekto“ trūkumus.

Keletą dienų Airija atkakliai laikėsi savo devizo, susikurto dar nepriklausomybės kovų laikais: „Patys vieni“, rašo „Przekrój“. Tačiau galiausiai įtakingosios ES institucijos privertė ją pasiduoti, tad netrukus į Dubliną ims plaukti dešimtys miljardų eurų ES paramos.

Žinoma, nemokamų dalykų nebūna: Berlynas ir Paryžius nustatė savo sąlygas, siekdami, kad jų statymai nebūtų iššvaistyti. Reikalavimai, kaip ir Graikijos atveju, labai konkretūs: pelno mokesčio ir PVM didinimas, biudžeto apkarpymai ir valstybės tarnautojų algų įšaldymas. Visa ši kontrolė lyg ir atrodo visai logiška, norint išlaikyti vieningą valiutą, teigia „Przekrój“.

Tačiau „nuotolinė“ demokratija sudaro tam tikrų problemų. Iš vienos pusės, daugumai savaime aišku, jog mums vadovauti turėtų tik tie, kuriuos mes patys pasirenkame per rinkimus. Bet iš kitos pusės, mūsų visuomenės vis labiau nori išlaisvinti politikos sferą iš rinkimų gniaužtų.

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje britų akademikas ir buvęs JK parlamento narys leiboristas Davidas Marquandas kalbėjo apie „demokratijos trūkumą“ Europos Bendruomenės veikloje. Jis gynė tų dienų eurokratų efektyvumą, tačiau apgailestavo dėl santykių tarp valdininkijos ir jų elektorato trūkumų. Jis perspėjo, kad, eurokratams pradėjus prievarta brukti sprendimus, europiečiai paprasčiausiai atstums Europos institucijas kaip į jų reikalus besikišančius svetimkūnius.

Ir štai, po 30 metų, nepaisant visų gerų norų, demokratijos deficito šmėkla vis dar kybo virš Briuselio, rašo „Przekrój“.

Tačiau formuojasi valstybių narių pasipriešinimo judėjimas. Lapkričio 15 d., pirmą kartą nuo 1988 m., Europos Parlamentas nepatvirtino ES biudžeto projekto. O britai bei jų šalininkai drąsiai stojo prieš Europos Komisiją, atsisakydami net svarstyti tiesioginio Europos mokesčio, kuris leistų šalims narėms mažiau mokėti į ES biudžetą, tačiau ES institucijoms suteiktų didesnę autonomiją, galimybę.
Įvedus tokį mokestį, Sąjungai – teoriškai – nebereikėtų valstybių narių, teigia „Przekrój“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA